Adresas: Šilėnų kaimas, (Šaltinio gatvė 3, Šilėnai, tikslios koordinatės - 54.731065, 25.045014 )
Netoli Vilniaus, važiuojant nuo Pilaitės link Sudervės nusukę į Šilėnų kaimą, pagal nurodytas koordinates atsidursite bažnyčios aikštėje, nuo kurios patogiausia pradėti savo kelionę Šilėnų pažintiniu taku.
Pėsčiomis teks keliauti nei daug, nei mažai - apie 6 km. Tai galite daryti ir su dviračiais, tačiau ne visur tai bus lengva padaryti. Pirmoje kelio dalyje iki Naujosios Rėvos piliakalnio rasite nemažai objektų ir informacinių stendų, o antroji dalis nuo piliakalnio iki Šilėnų kaimo vingiuos paprastu miško keliuku, ir kalnelių bei laiptelių nepritrūks, tad dviratį teks vestis arba neštis.
Užtruksite apie 3 val, jei keliausite su mažyliais, nusiteikite ir dar ilgesniam laikui. Nes tikrai norėsis pailsėti, užkąsti, na ir šiaip, pasisupti ant čia įrengtų supynių, pasigrožėti vaizdais. Ir be abejo, nusifotografuoti. Bet kuriuo atveju, tikrai laikas neprailgs.
Maršrutas čia miškingas ir vaizdingas, girdėsite paukštelių čiulbesį, įkvėpsite gryno miško oro, žavėsitės Neries vingiu ir upėje snaudžiančiais trimis broliais - akmenimis, kurių atsiradimo istorija liūdna, bet savotiškai žavi. O galėsite ir pelkėje aspilankyti. Sako, ten orchidėjos žydi. Kiekvienam pagal norus!
Pakeliui jūsų lauks stebuklingi šaltiniai, Naujosios Rėvos piliakalnis su senus laikus menančia gyvenviete papėdėje, senieji spygliuočių miškai Neries šlaituose… patirsite daug smagių ir kartais gal net magiškų akimirkų.
Aš, pavyzdžiui, sugalvojau legendą pati. Vaikai jau buvo pavargę, ir norėjo grįžti į mašiną, bet sugalvojau vaikus pakviesti ieškoti paslaptingo akmenimis grįsto kelio miške, kurį paliko paslaptingi nykštukai, mokantys pasiverti gyvūnais, ir jei rasi jų pėdutes, galima bus sugalvoti norą! Dabar galvoju, o kas žino, gal taip ir yra? Gal tikrai išpildys norus?
Bet kuriuo atveju, norą sugalvojau ir pati. Linkiu būti smalsiems ir kūrybingiems :)
(Jei rimtai, tai tas akmeninis kelias- tai brukas, paklotas 1932 metais, kitados vedęs į Legotiškių dvarą – tarpukariu buvusią Vilniaus universiteto poilsiavietę, Deja, šis dvaras sovietmečiu buvo nugriautas. Kelias vedė iš Vilniaus per Šilėnus iki dvaro. Sakoma, kad kelią tiesė tuometiniai bedarbiai, pagal kitą šaltinį - kaliniai.. Akmeninis grindinys buvo klojamas Šilėnų kaimo gatvelėse bei smėlingose miško kelio įkalnėse, kad neklimptų arklių traukiamų vežimų ratai.
Beje, apie patį Naujosios Rėvos piliakalnį: jį prieš tūkstantį metų lietuvių gentys naudojo gynybiniais tikslais, o vietiniai šį kalną pavadino „Popu“ ( stačiatikių kunigas) arba „Rusų bažnyčia“. Pasak legendos, piliakalnyje nuskendo rusų cerkvė. Norit tikėkit, norit ne :)
Taigi, tikrai rekomenduoju apsilankyti kokį savaitgalį. Svarbu apsirengti patogiai, pasiimti atsigerti ir užkandžių. Bus ir gražios gamtos, ir legendų ir architektūros, ir magijos!
Mašiną galite palikti kaimelyje, bažnyčios aikštėje, bet galima važiuoti iš miško pusės, tik ten aikštelė mažesnė. Žmonių tikrai atvyksta nemažai: ir su visai mažais vaikiukais nešioklėse, ir su tokiais, kaip manieji, ir su paaugliais. Ir tikiu, kad patinka visiems. Maniškis vyresnėlis iš pradžių pyko, sakė, nori į batutus važiuoti, bet paskui visiškai juos pamiršo. O labiausiai jam, aišku, patiko supynės. Na, ir mediniai arkliukai. Beje, tie arkliukai čia stovi irgi ne šiaip sau vaikams palinksminti. Tarpukariu Šilėnų apylinkės meistrai garsėjo savo mediniais arkliukais- žaisliukais, kuriuos pardavinėdavo Kaziuko mugėse. Tai gi va, visur, kur šiame take bepasisuksi, arba legendos, arba istorija...
P.S. lankymas nemokamas,
WC nėra
Kaimelyje rasite parduotuvę, o nusileidus nuo piliakalnio sodybose rasite ledų vagonėlį ir galėsite įsigyti medinių suvenyrų. Kaip suprantu, vietinių verslių gyventojų iniciatyva.
