VASAROS GIDAS. Salos žemė

VASAROS GIDAS. Salos žemė

20. Aug 10:06 Gintarep Gintarep

Sarema salos pavadinimas išvertus į lietuvių kalbą reiškia Salos žemė.

Esame šią stebuklingą salą atradę beveik prieš du dešimtmečius. Tai - didžiausia Estijos ir trečia pagal dydį Baltijos jūros sala. Sarema  sujungta molu su Muhu sala. Tad, norint keltu patekti į Saremą, pirma patenki į Muhu salą. Keltas apie pusę valandos plaukia iš Virtsu miestelio. Jis yra šiauriau kurortinio Parnu miesto, jis yra Estijos vasaros sostinė su  jaukiais mediniais nameliais, plačia pliažo juosta su puikiomis promenadomis bei spa centrais. Kelte laikas neprailgsta, vos spėji apeiti keltą ir apsidairyti,

jau per garsiakalbį girdi, kad reikia eiti prie mašinų. 

Saremos gyventojai save vadina Rytų Baltijos vikingais. Lankėmės Vikingų festivalyje.

Bus išsamus straipsnis iš šio festivalio.

Saremiečiai tvirtina, kad jie yra kitokie nei estai, gyvenantys žemyninėje šalies dalyje. Saremoje žmonės gyvena jau per 8000 metų. Vietos unikalumas, ko gero, užkoduotas pačioje salos, atskirtos nuo žemyninės Estijos, geografinėje izoliacijoje. Sovietmečiu čia buvo įkurta slapta karinė teritorija, tad ne taip paprasta ją buvo aplankyti. Mus žavėjo senovišku būdu sukrautos, be jokio skiedinio,  dolomitinės tvoros,

dirbiniai iš medžio, dažniausiai kadagio.

Šiaurietiškas klimatas formavo ir savotišką, saremietišką charakterį ir gyvenimo būdą – gerokai lėtesnį nei žemyne. Ramu ir be galo jauku mums buvo šioje saloje.

Saloje fantastiškai tyras oras – auga daug kadagių, o jie renkasi tik ypatingai švarias vietoves.

Čia tradiciškai gaminami įvairūs dirbiniai iš kadagio.

Matote kokio storio kadagiai?

Ši mediena turi malonų kvapą ir yra tvirta. Nuo seno buvo tikima ypatingomis šių gana sudėtingas klimato sąlygas pakeliančių augalų galiomis. Tikėta, jog kadagio dūmai apsaugo nuo piktųjų dvasių, o kadagio uogos turi svarbių maistingųjų elementų, dėl to senoliai patardavo per dieną suvalgyti bent penkias kadagio uogas.

Salos grynumas, nenutryptas unikalumas ir daug erdvės bei laisvės padarė didžiulį įspūdį. Šį sykį  saloje buvome rugpjūtį, bet kai teko lankytis birželį, kai naktys pačios trumpiausios, o Saremoje jos dar buvo ir baltos,  sėdi lauke vidurnaktį, o šviesu kaip dieną. Ramybės saloje pasikrauti tikrai gali vaikštinėdamas unikaliomis gamtos vietovėmis – didžioji salos dalis yra gamtos rezervatas. Saremos salos augmenija ir gyvūnija gausi ir įvairi: priskaičiuojama apie 200 nykstančių ir saugomų rūšių.

Čia puikios sąlygos keliauti dviračiais, paspirtukais arba sveikatintis SPA centruose – jų yra tikrai nemažai.

Ddidžiausias ir vienintelis Sarema salos miestas bei sostinė yra Kuresarė išvertus į lietuvių kalbą reikštų Gervių sala, garsėjanti savo jaukiu ir tvarkingu senamiesčiu bei viduramžių pilimi. 14 a. vyskupų pilis-tvirtovė yra viena geriausiai išsilaikiusių tvirtovių Baltijos šalyse.

 

Ją šimtmečiais saugojo „Aukštuoju germanu“ pramintas masyvus pilies bokštas, niekada neįveiktas priešų. Pilyje įkurto muziejaus ekspozicija supažindina su Saremos istorija ir gamta.  

Saremos saloje reikia keliauti su automobiliu, kuris būtų pritaikytas labiau bekelėms,

 

tuomet pamatai labai daug ko neatrasto, nežinoto ir sakyčiau nepagalvoto. Neskubant būtina apvažiuoti salos pakrantes, žymesnes vietas. Viena salos įžymybių – Kaali meteorito krateriai.

Tai tarptautiniu mastu žinomas objektas. Perskaitome, kad krateriai galėjo susiformuoti prieš 2400-7500 metų ir buvo aprašyti dar Antikos laikų tyrinėtojo ir keliautojo Tacito. Didžiausiame iš devynių kraterių, kurio skersmuo 110 metrų, telkšo žalias žalias taisyklingos apskritimio formos Kaali ežeras. jo gylis – 22 metrai. Spėjama, jog kadaise krentantis meteoritas sprogo maždaug 5-10 km aukštyje ir jo nukritusios dalys suformavo devynis kraterius. Kaali krateris yra aštuntas pagal dydį meteorito suformuotas krateris pasaulyje, be to, vienas vaizdingiausių. Anot estų mitologijos, Kaali ežeras turi stebuklingų galių. Manoma, jog kadaise tai galėjo būti ir ritualinių apeigų vieta. Kaali krateriai nuo Saremos salos sostinės Kuresarės miesto nutolę apie 18 km.(bus išsamus straipsnis) 

Kitas objektas – Angla vėjo malūnai,  esantys 5 km nuo Leisi vykstant link Kuresarės. Anksčiau Saremos saloje malūnus turėjo kiekvienas kaimas. Prieš kelis šimtmečius saloje buvo daugiau nei 800 vėjo malūnų. Lyginant su apsilankytu pirmu kartu, dabar labai daug atstatytų malūnų. Jie tradiciškai naudoti grūdams malti (bus atskiras straipsnis). 

Viena iš įsimintiniausių ir gražiausių salos vietovių – Panga skardis, virš Baltijos jūros iškilęs 21 metrą. Vakarinis saulės apšvietimas oranžine šviesa dažė skardžio uolienas ir vaizdas buvo tikrai kerintis.  Turistų nedaug, erdvės į valias ir tai, ypatingai grįžus iš salos, suvoki kaip neįtikėtiną privalumą.

Patiko pasivaikščioti po Siorvės pusiasalį, nusidriekusį apie 30 km į jūrą pietvakarinėje salos dalyje. Sako, jog giedrą dieną nuo pusiasalio matosi Latvijos krantai, bet mes nematėme. Pusiasalyje išlikę II Pasaulinio karo laikų militaristinių objektų ir didžiulis juodai baltas Siorvės švyturys (bus atskiras straipsnis) .

Saloje aptikome nemokamus laipynių parkus. Neturėjome savo laipynėms skirtų apsaugos diržų, tai bandėme nedrąsiai, bet saugiai (bus atskiras straipsnis). 

O dar kiek įlipta į apžvalgos bokštų !

Apsilankėme nemokamuose miškininkų nameliuose (bus atskiras straipsnis), kuriuose vaikas atšventė savo gimtadienio šventės tęsinį. Nebuvo nei torto, nei žvakių, bet sakė, kad tai pats geriausias iš visų gimtadienių.

Pravažiuodami vis užmatydavom viena už kitą gražesnes stoteles: su knygų bobliotekėle, kilimukais, obuoliais ant stalo (bus atskiras straipanis). 

Su gidu apėjome sostinę ir pilies teritoriją,

pamatėme ir sužinojome to, ko be gido nežinotume ir tiek aš jums nesugebėčiau papasakoti (bus atskiras straipsnis). 

Didžiausia Saremos salos bažnyčia Poide savo masyviomis sienomis primena tvirtovę. Tokios bažnyčios anksčiau buvo statomos tam, kad prireikus galima būtų nesunkiai ją paversti tvirtove ir atremti priešų puolimus. Saremos saloje taip pat išlikusi ir 800 metų senumo Valjala bažnyčia, kuri laikoma seniausia šioje šalyje.

O čia matome cerkvę. 

Išlaidos : maistas ir kuras, nes nakvynę galima susirasti ir nemokamai, o jei norime mokamai ir patogiai siūlau mūsų išbandytą namelių zoną. 

Maistą rinkomės vietinį, o už jį gaudavom lipdukus, kuriuos išsikeitėme į vertingus daiktus.

Aikštelėse žaidė ne tik vaikai.

Sutikome lievuvių-vikingų.

Tai toks planelis pasakojimų apie 

floryte floryte 25. Aug 00:45

Nuostabi vieta - kaip matyt iš nuotraukėlių!

jaldija jaldija 20. Aug 15:12

Oi kaip jūs čia puikiai pakeliavot👍
Labai įdomu.
Lauksim tesinio