Adresas: Saidės g., Stirniai, Trakų r., netoli Lentvario
Lankymas: atviras visą parą, lankymas nemokamas.
Trasa nesudėtinga, apie 1 km ilgio, tačiau jei neskubėsite, o grožėsitės Saidės upeliu ir miško peizažais, kopsite į piliakalnį, tai užtruksite mažiausiai porą valandų. Juolab, kad yra ir pavėsinė, ir laužavietė, tad galima susiorganizuoti gerą pikniką.
Stirnių piliakalnis ir akmenuota Saidės ir Neries santaka - tai ko gero, du pagrindiniai maršruto taškai.
Stovint ties Neries ir Saidės upių susitikimo vieta nesunku pasijusti lyg būtum visai ne Lietuvoje, o kokioje nors Skandinavijoje. Tik ir žiūrėk, kad iš už sąmanoto akmens neišlįstų koks trolis. Kraštovaizdis čia tikrai primena vikingų kraštus: rieduliai, sąmanoti akmenys upelyje, statūs krantų šlaitai, remiantys dangų medžiai. Saidės upelis, vos penkių kilometrų ilgio, smagiai gurgėdamas per jo vagoje suvirtusius akmenis, savo vandenis neša iš istorinio Trakų ežeryno ir įteka į Nerį. Beje, visai netoli santakos vietos aptiksite Saidės rėvą
(rėva – seklus, akmeningas, sraunus upės ruožas arba upės slenkstis). Saidės rėva – viena iš pačių didžiausių Neryje. Praeityje, kai klestėjo sielininkystė, tarp Neries sielininkų net gyvavo posakis: "Jei Saidžius praplauksi – toliau keliausi", – nes šis ruožas buvo sunkiai praplaukiamas. Nuo Saidės žiočių pažvelgę į dešinę, Neryje, šalia nedidelės salelės pamatysite kunkuliuojantį vandenį. Ten pasislėpęs akmuo Raudonikis. Už jo užsikabinusį sielį tekdavo išardyti, nes nustumti jau būdavo neįmanoma.
Įdomi ir piliakalnio istorija. Jį 1995-ais metais atsitiktinai pastebėjo čia mėgęs lankytis žinomas gamtininkas prof. R. Kazlauskas, kalno papėdėje užtikęs aukurą primenantį dubenuotą akmenį. Akmuo visgi nėra aukuras ir įdubimas jame natūralios kilmės, tačiau netoliese buvo aptikti ir ratu išsdėstyti lyg šventovės akmenys. Pagal gynybinių įtvirtinimų liekanas spėjama, jog piliakalnis buvo apgyvendintas prieš maždaug 1 500 metų, manoma, kad kadaise čia galimai stovėjo pilis. Šiuo metu į piliakalnį užkopti, deja, nepavyks, nes laiptai užtverti avarinėmis juostomis. Jų būklė itin prasta, tad jie laukia atnaujinimo. Beje, jei tai jūsų negąsdina, užkopti galite kitu šlaitu jau išmindžiotais takeliais.
Tačiau net jei ir neįkopsite į piliakalnį, tai tikrai nesutrukdys grožėtis gamta. Sraunus Saidės vanduo čiurlena laiko nugludintais akmenimis, prasibrauna pro nuvirtusių medžių tiltus ir patyliukais įteka į mūsų upių motiną Nerį. Kas gali sutrukdyti jaustis maloniai ir patogiai, tai - uodai. Nerealiai daug mes čia jų sutikome, ir nors buvo tikrai nešalta, bet sulindome į kas ką turėjo ilgomis rankovėmis. Tad rekomenduoju pasiimti ne tik užkandžių ar gėrimų, bet ir priemonių nuo uodų.
Linkiu gero laiko gamtos prieglobstyje!
