Didžiausia Lietuvoje senoji Labanoro giria tinkanti norintiems grybauti ar giliai nerti į ramų gamtos pasaulį.
Puikių grybavimo įgūdžių neturiu, bet ir man pavyko vieną kitą baravyką rasti, gerai atpažįstamas voveraites krepšin susidėti. O kol akys pamatydavo tinkamus valgyti grybus, grožėjausi girios turtais.
Girioje pilna įvairiausių grybų. Tokių skirtingų ir vienas už kitą įdomesnių.
Daug šliaužiančių, ropojančių mažų girios gyvių.
Taip pat gausu ir augalų.
Kelias valandas praleidę ramios gamtos apsupty, nusprendėme apžiūrėti Labanoro miestelio bažnyčią. Bažnyčia gan nauja, atstatyta po 2009 m. kilusio gaisro.
O prie visai čia pat miestelio esančio Labanoro ežero suvalgėme ko gero skaniausius šios vasaros ledus.
''Per kelis Aukštaitijos rajonus besidriekiantys, rodos, nesibaigiantys miškai, medžių tankmėje besislepiantys ežerai ir juos jungiančios upės, augalijos ir gyvūnijos įvairovė – Labanoras yra labai turtingas''. Ir labai gražus.
