Kauną supa dar prieš pirmą pasaulinį karą pastatyti devyni fortai. Būtent devintasis yra geriausiai išsilaikęs, galima įeiti net į jo vidų, vis dėlto ten ganėtinai nejauku (ir vėsoka, reiktų megztuko), todėl siūlyčiau vyresniems (N-14). Tokios vietos gali palikti pėdsakus jautriose sielose, nors ekspozicija ir gido pasakojimas tikrai įdomus, bet net aš iki šiol atsimenu kiekvieną kamerą. Tikrai baisūs dalykai ten dėjosi. Vis dėlto mažų galvų tikrai nebūtina apkrauti sunkiais dalykais. Pasivaikščiojimas su vaikais po IX forto teritoriją mums jau tapusi vos ne tradicija, kas kartą nuvykus į Kauną. Daug erdvės, patogu ir su dviračiu.
Vaikams patinka išgirsti istoriją. Tarkim ta dalis, kodėl IX fortas liko nesugriautas. Esu girdėjusi tiek istorijų. Kad jis niekada ir nestovėjo fronto linijoje. Kad mūšis buvo, bet įgula pasidavė net nesikovusi. Kad atkirtus ryšio linijas, įgula pamanė, jog liko vieninteliai besikaunantys ir tada pasidavė. Ir dar daug kitokių legendų. Oficialiai teigiama, kad rimto mūšio jis niekada nepatyrė, o apgadinimai padaryti besitraukiančių kareivių, kurie bandė jį susprogdinti.
Užlipus ant forto matyti daug šaudymo angų, o vienas netgi laikomas atidarytas, kad norintieji galėtų apžiūrėti iš vidaus (o gal netyčia užmiršo, nesu dėl šito tikra). Ten labai tamsu ir siaura.
Apačioje matyti tunelis, per kurį iš forto pavyko pabėti 64 kaliniams. Tiesa, daugiau nei pusė vėliau buvo sugauti.
Karštą vasaros dieną smagu įmerkti kojas į tvenkinėlį forto teritorijoje.
Taigi istorijų galima pripasakoti daug. Dalį dar nutyliu, bet viskam ateis laikas.
Vyresniems rekomenduoju įeiti į patį fortą, jį apžiūrėti, paklausyti gido. Kaina suaugusiems 3 eur. Beje, muziejus gerbia ten žuvusiųjų atminimą, todėl prašo visur laikytis pagarbiai, netriukšmauti, nelaipioti stogais.
