VASAROS GIDAS. Belmonto pramogų parkas - išsipildžiusi dukrelės svajonė

Esame Belmonto nuotykių parke, Belmonto g. 17, Vilnius, Lietuva.

Kaina – 3 asmenų šeimai su šeimos bilietu - 42 eurai,

vaikams nuo 7 iki 10 eurų,

mokiniams/studentams – nuo 11 iki 14 eurų,

suaugusiems – nuo 14 iki 17 eurų.

Dirba nuo 11 val. iki 21 val.

Automobilio stovėjimas - nemokamai

 https://www.facebook.com/belmontonuotykiuparkas/

Belmonte esame lankęsi jau daug kartų, akylesnis skaitytojas prisimins kiek esu daug kartų aprašiusi, nes Belmontas galima sakyti vos ne pačioje Vilniaus širdyje. Nuo Vilniaus centro važiavome 8 minutes, jis mums parankus vykstant iš darbo, ypač vasaros metu, kuomet vakarai šviesūs ir ilgi. Pietų pertraukos metu irgi mėgstame iki čia palėkti, nes erdvi mašinų stovėjimo aikštelė, parkavimas – nemokamas. Šįsyk sutikome daug užsieniečių, nes jie vertina regioninio parko švarų orą, gyvena aktyvesnį gyvenimą, vertina sporto naudą.

Esame pačioje sostinėje, o jausmas lyg kelios dešimtyskilometrų už miesto: srovena Vilnelė,

paukšteliai čiulba, net laukinių žvėriukų galima užmatyti (mes pamatėme į stirniuką panašų).

Vaikas jau senokai sakė, kad 11 gimtadienio proga norėtų laipynių. Pažadėjau, tik pasiūliau pačiai nuspręsti kur norės vykti: ar į Latviją, ar į Lenkiją (net nepagalvojau, kad nereikės taip toli važiuoti).. Ir štai, vieną vakarą, grįžta iš stovyklos, kurios organizatoriai organizavo išvyką į Belmonto prieigas. Dukrelė parodo nuotrauką su Belmonto pramogų parko reklama.

Suintrigavo. Tiek esame čia buvę, kiek kartų esu aprašiusi šį Rojaus kampelį, bet nesu mačiusi laipynių. Vėliau paaiškės, kad jos čia įrengtos tik šįmet. Tai pasirodo tik neapsilankyk ir praleisi kažką įdomaus. Pagal reklamą susirandu svetainę.

https://belmontonuotykiuparkas.lt

Nes iš reklamos vaizdo susidariau nuomonę, kad laipynių parkas skirtas suaugusiems, bet ne vaikams. Ir ką jūs galvojate? Pasirodo yra net dvi trasos: geltonoji ir oranžinė, visai mažiesiems pramogautojams.

O mano panelytei, galimos: žalia, mėlyna ir raudona (tų dviejų neskaičiuoju) Tad, praktiškai jei šeimoje yra vaikas, kuriam daugiau nei trys metukai, visi šeimos nariai turės veiklos.

O jei vaikučiai dar vežimėliuose, labai puiki vieta pamiegoti, kol vyresni šeimos nariai pramogauja. Teko matyti, kaip čia švenčiamos šventės, nes yra tam sudarytos sąlygos – įrengtos patogios pavėsinės. Pačioje pradžioje reikia susirasti kasą, jį pakankamai gerai matoma atvažiavusiems su automobiliu (iš kitos pusės einant ne taip). Keliaujame link kasos.

Ten mus pasitinka maloni teta. Ji paaiškina, kad diržai būna, kurie visai vaikiškomis sagtimis, bet mes visi galim norėti vienodų, nes vaikas atitinka ir pagal amžiaus cenzą ir ūgį.

Gavę reikiamą įrangą, einame ten, kur mums sakė eiti.

Tenka pereiti beždžionių tiltu.

Vaikui ir mums, tėvams, knieti tiltą įsiūbuoti. Einame labiau tiesesniu keliuku (kaip ir sakė),

pasiklysti neįmanoma, nes jei kur ir galima būtų sudvejoti – nuoroda nukreipia tinkamai.

Mus pasitinka malonūs vyrukai. Padeda užsidėti diržus ir praveda instruktažą. Instruktažas kaip ir žinomas, nes esame jau ne kartą kituose parkuose išbandę. Mums visiems iškart rekomenduoja žalią – šeimyninę trasą (nes esame šioje srityje ne naujokai) ir perspėja, kad jei kurioje trasos atkarpoje pasidarys baisu, galėsime panorėti būti nukelti. Žalioji trasa vaikui labai patiko, bet šią praėjusi rinkosi ne tą pačią kartoti, bet ilgesnę ir sudėtingesnę – mėlyną.

Vėliau užsimano raudonos, ties šia trasa dėdė patikrina vaiko ūgį ir leidžia, bet įspėja, kad jei bus baisu, galės nukelti .

Į kiekvieną trasą skirtingas įėjimas. 

Viduryje trasos vaikas apsiverkia, dar dėdė, kuris irgi pramogauja, su ja pasidalina įspūdžiais, kad lygiai panašioje atkarpoje pernai, kažkokiame kitame parke, bet ne Lietuvoje, jis irgi apsiverkė, vėliau apsiramino ir įveikė... Bet tas dėdė tai aiškiai dvigubai vyresnis, tai mes dar galėsim kitais metais „ramintis“ pušelės padebesiuose.

Dukrelę nukelia, vėliau paaiškės, kad nukėlimo procesas buvo labiausiai įdomi dalis. Žinau, kad kitais metais vaikas vėl bandys šią trasą, nes dar reikia pasitreniruoti, nes daug kur pasiekia, tik pasistiebus, o aš pati puikiai žinau, kad nelabai malonu stiebtis aukštybėse (aš irgi kai ko nepasiekiu, man irgi tenka pasistiebti, gal pasiekčiau ir nepasistiebusi, jei stovėčiau ant krašto). Dieviname kuo aukštesnes trasas, nes jos priduoda adrenalino, nes kuo aukščiau, tuo labiau pušelės juda, tuo labiau trasa siūbuoja ir priduoda svaiginančių efektų. Išduosiu paslaptį, kad kai išvydau pro pušeles atsiveriančią panoramą, neišdrįsau traukti mobiliojo telefono dieviško grožio kadrui, jausmas buvo lyg pamesiu telefoną. Šį efektą aš patyriau mėlynojoje trasoje, o raudonos neišdrįsau net pradėti. Lyno per Vilnelę visi neišbandėme (dukrelei dar negalima), nes ir taip netilpome į 2,5 valandas. O jei netilpome, tai parodo, kad nerealiai patiko. Net šypsena nedingo.

Dar ir raumenys kitą dieną ir dar sekančią dieną primena, kad pramogauta iš širdies. Va toks ir turi būti gimtadienis, anot vaiko, nors nebuvo nei torto, nei kviestinių svečių, nei animatorių. Pasirodo minimas parkas siūlo animatorius, organizuoja orientacines varžybas, įmonių šventes ir t.t ai, apsilankykite patys, gal dar daugiau visko sužinosite, patirsite. O jei bijote laipioti, užsukite apsidairyti. Ai, dar ką pastebėjau, kad yra Belmonto nuotykių parke kioskelis, kuriame galima nusipirkti vandens. Nors mums tai neaktualu, nes mes visada nešiojamės gertuvę su vandeniu, bet juk visko pasitaiko.