Šalia Marcinkonių kaimo tarp supustytų smėlynų plyti nedidelė aukštapelkė (plotas 17 ha), vadinama „Meškos šikna“. Iki jos nukeliausite žygiuodami Zackagirio pažintiniu taku, kuris ves ir per laukus, ir per drėgnas pievas.
Aukštapelkės paviršiuje gausiai auga pelkinės samanos – kiminai, kurie čia sudaro ištisinį kilimą ir yra pagrindiniai pelkės „kūrėjai“. Aukštapelkėje augančios pušaitės yra nedidelės, palyginus su aplinkiniuose smėlynuose augančiomis pušimis.
Turėdami gerą vedlį nepabūgome įbristi į ''Meškos šikną".
Ta pliurzė ne itin patrauklii atrodo, be to yra gana vėsi . Paėjėjus toliau vanduo švaresnis ir skaidresnis.
Pelkė žavi savo paslaptimis ir augalais. Šiltą vasaros dieną labai jaučiamas svaigus gailių kvapas. Kaip sakoma, nuo jų galima ir apsvaigti berenkant uogas ir užmiršus budrumą.
Pelkėje matyti ištisi kiminų kilimai.
Sunokusios mėlynės ragaujamos čia pat, vietoje.
Aplink jau gausiai noksta spanguolės.
Pamatėme ir pelkių gyventoją - driežiuką besišildantį saulėje.
Įdomi patirtis pabraidyti pelkėje.
Tik reikia žinoti kur galima braidyti, kur saugu ir žinoma, reikia patyrusio vedlio.
