Viena draugė manęs klausia - ar tu nesijauti blogai, kad būdama namuose leidi vyresnėlį į darželį? Atsakau - pfffff, aišku, kad ne. Nors, kai geriau pagalvoju, - jaučiuosi. Ir turbūt visos tokioje situacijoje taip jaučiasi. Ir kartais atrodo, kad, jei tik galėčiau, sėdėčiau juos abu apkabinusi kiaurą parą ir bučiuočiau kas penkias minutes.
Bet.
O gal svarbu balansas?
Vakarais prieš miegą klausausi, kokius darbelius jie šiandien darė, kokią lego pilį statė, kokios spalvos nauja čiuožykla, kokią naują dainą išmoko, koks gražus buvo spektaklis apie drugelį, kokia skani buvo sriuba, kokį naują draugą jis susirado ir kad būtinai tą draugą rytoj parodys tėčiui. Ir kaip aukletoja neleido išsimaudyt baloj. Ir bagelę kitų, vaiko akimis, stebuklingų dalykų. Kodėl sakau „stebuklingų”? Nes tai jo atradimai ir nauja patirtis. Kiekviena džiaugsminga smulkmena ir kiekviena nauja diena. O mes turime savo vakarus, savo savaitgalius, savo atostogas. Ir nuoširdžiai nesuprantu mamų, kurios uždaro vaikus namuose iki mokyklos, bijo, kad vaikas bendraus su kitais vaikais ar išmoks naujų dalykų iš kažko kito, o ne vien tik iš jų. Juk auginame socialų žmogų. Gal nukreipkim tą „savanaudiškumą” teigiama linkme ir, užuot saugojusios vaikus nuo viso likusio pasaulio, leiskime jiems susipažinti su naujais dalykais, o tuo metu skirkime laiko sau? Taip sakant - abipusė nauda.
Oj kokie pažįstami jausmai! Bet jau "išmokau" nebesijausti blogai. Vaikui tikrai gerai darželyje 😀
Pritariu 100 proc. 🌷
100 procentų jums pritariu👍
Darželis duoda labai daug gerų dalykų vaiko socialumui. Aš irgi tik už tai, kad vaikas lankytų darželį 👍😀