Vasaros blogas. Naktigonė

"Naktigonė" tai viena laukiamiausių švenčių, mūsų šeimoje, vasara. Ji vyksta rugpjūčio mėnesį, vakare prie Šventosios upės, Žirgo tako stovyklavietėje, Anykščių rajone.

Senovėje kaimo gyventojai visi kartu, vasaros ir rudens naktimis, ganydavo arklius pievomis tai ir buvo vadinama - naktigone. O dabar  Anykščių regioninis parkas atgaivindamas senąsias tradicijas, kasmet rengia šventę miestelėnams ir svečiams.

Šventės metu tradiciškai groja kapela. Skamba liaudies muzika ir dainos. Įrengtuose aptvaruose, gainiojasi žirgai.  O mažieji poniai laksto palaidi aplink šventės dalyvius. Visa šventė ir "sukasi" apie arklius.

Šventės metu ir maži ir dideli gali pajodinėti žirgais bei poniais. Mano žirgelių mylėtoja žinoma tokios progos, nepraleido. Jojo jojo ir jojo.

Išbandėme ir  "Vaikų kiemelio" žaidimus. Buvo atskirta ervė vaikučiams. Žaidėme senovinius lauko žaidimus. Vaišinomės alyviniais obuoliukais.

Stebėjome žirgų pristatymus. Jų parodomąsias programas.

Važinėjomės vežimu, kurį traukė arklys...ir oj kaip pajutom kaip žmonės anksčiau važiuodavo "kratydamiesi" vaikams buvo daug džiaugsmo ir juoko. Lėkėme kaip sako: "su vėjeliu".

Iš aišku didžiausias įspūdis tai žirgų maudynės upėje. Žirgai brenda į upę su raiteliais ir maudosi, plaukioja kartu. Šiais metais upė buvo šiek tiek nusekusi, tad visi norintys galėjo pasimaudyti kartu su žirgais, bei poniais. Nepraleidom ir mes tokios progos. Mano Amantė užsiropštė ant ponio ir net spygaudama mėgavosi, kad ją ponis nešioja vandenyje. Atleiskite, bet kai tiek daug džiaugsmo net nebėra kada nufotografuoti.

Nežinau ar visiems patiktų tokia šventė, bet mūsų šeimai labai patinka, aišku labiausiai stengiamės ten nuvažiuoti dėl dukters, kuri kaip jau žinote žirgus dievina. Jai buvo smagu lakstyti ten, kur tiek daug žirgų aplink, juos galima liesti, šerti, joti tiesiog būti visą vakarą kartu. Oras puikus, vieta nuostabi, žmonės aplink malonūs - tad toks pasibuvimas gamtoje tikrai džiuginą širdį, atpalaiduoja ir nuraminta mintis. Galbūt tas buvimas arti tokio gyvūlio atpalaiduoja, nes net pati jutau, kad visą vakarą nuo veido nedingo šypseno, o gal todėl, kad mačiau apžavėtus ir laimingus savo vaikučius.

Šventę vainikuoja ant laužo virta arbata ir vaišės. Pasisėdėjimas prie laužo, ramus pabuvimas kam su savimi, kam su artimaisiais.

Jei kuriais metais pasitaikys proga sudalyvauti "Naktigonėje" - nepraleiskite tos progos.