Vasarą drauge su Covid

Pačiame vidurvasaryje mūsų šeimos neaplenkė Covid. Kol daugelis keliauja ir mėgaujasi atostogomis, mes - namuose, saviizoliacijoje. Nusprendžiau pasidalinti mūsų patirtimi, kadangi šis virusiukas gali prigriebti bet kurį. 

Pirmuosius simptomus, užgultą, lyg pakimusią gerklę pajutau sekmadienį ryte. Vyrui be to dar ir temperatūra pakilo. Vakare jau gulėjom lovoj abu, lydimi "kaulų laužymo".  Šeštadienį ilgai vakarojom savo namų terasoj, vėjas buvo sukilęs, perpūtė vėjas - taip galvojom. Šeštadienį buvau pasidarius antigenų testą, kuris buvo neigiamas. Paprašėme, artimieji vaistinėje nupirko greituosius testus. Pasidarėme - neigiami. Vis tik ryte atsibudę, užsiregistravome PGR testui, kadangi temperatūros buvo virš 38, o "kaulų laužymas" priminė gripą. PGR testo atsakymą gauname maždaug 6 val. nuo jo atlikimo.Teigiami!  

Tolimesnė seka. Informuojame savo šeimos gydytoją, pildome anketą. Paskambina visuomenės sveikatos centro specialistai, teikiame informaciją kur lankėmės, su kuo bendravome, kur izoliuojamės. Specialistai buvo labai mandagūs, toks bendravimas tikrai nuteikė maloniai. Žinoma, išgirdus tokią diagnozę, nori nenori, apmąstai, kur ir kaip galėjai užsikrėsti. Nors dabar didžioji Lietuvos dalis po Palangą ar Jūros šventę malėsi, bet ne mes. Mes, kaip tik labiau gyvenome sėslų gyvenimą. Darbe neužsikrėtėm - jau kurį laiką dirbau nuotoliniu būdu. 

Skiepai. Prie šios diagnozės negalima jų nepaminėti. Mes abu su vyru nebuvome pasiskiepiję. Tai buvo mūsų asmeninis apsisprendimas. Nesame antivakseriai. Savo nuomonės niekam nepiršome ir neperšame. Aga, jau tuoj pat mintyse mus nuteisėte, pagalvodami "va, va, tai ko norėt...Štai jum ir nesiskiepyt". Mūsų šeima galėtų būti geriausiais pavyzdys, kaip veikia skiepai nuo Covid. Mūsų šeimoje, be manęs ir vyro, susirgo ir dvi vyresnės mūsų dukros (18 ir 23 m), kurios buvo pasiskiepijusios (abiems skiepais). Taigi, kas galvojote, kad skiepai apsaugo nuo Covid, galvokite iš naujo. Tiesa, simptomai joms ne tokie išraiškingi, lengvesni. Izoliacijos trukmė - 10 dienų nuo simptomų pradžios, tokia pat, kaip ir mums. Aš manau, kad pasiskiepijusieji tampa puikiais nešiotojais, nes daugelis gali net nesidaryti testo, nurašydami tai paprastam peršalimui. Jų simptomai būtent tokie - sloga, gerklės skausmas, šiek tiek temperatūros.

Gydymas. Vartojam tik paracetamolį arba Iburofeną. Dar - daug skysčių.

Covid - individualistas. Kiekvienam iš mūsų simptomai skiriasi. Mes su vyru nieko nebeužduodžiam. Reikia pasakyti, kad uoslė visai dingo paros bėgyje, gal tik 4 ar 5 sirgimo dieną.Viena iš mūsų merginų nei užuodžia, nei maisto skonio nejaučia. Kita gi turi tiek uoslę, tiek skonį. Skonio receptoriai mums su vyru - šiek tiek pakitę, pvz., vanduo - neskanus, kartoko skonio. Kava man irgi pasidarė kažkokia nebe tokia skani. Trečią sirgimo parą mane ištiko nemiga. 4.30 ryte atsikėliau, nes tiesiog nebenorėjau miego. Tiesiog neįtikėtinas posūkis man, begalinei miegalei. Sumažėjo apetitas.

   Daugelis artimųjų ar draugų, mums paskambinę klausia, ar sunkiai sergame. Manyčiau, taip prieš keletą metų esu sirgusi gripu ar kažkokiu kitu virusu. Mano vyras visuomet jautresnis tokiems reikaliukams, tai jam šiek tiek sunkiau sekasi. Aš - dirbu (nuotoliniu), tad kompiuterį ir telefoną galiu priskirti prie "vaistų", neleidžiančių dejuot dėl galvos skausmo ir pan.

  Svajonės pildosi! Na drįstu pasakyti, kad svajoti reikia atsargiai! Tas gyvenimo tempas toks, kad tik spėk suktis. Net knygos nebeturiu kada paskaityti ar pasėdėti supynėje-krėsle. Netyčia pagalvojau, kad būna puikus tam laikas, kai susergi. Žinai, minčiai paleisti ilgai netrunka, nesugrąžinsi atgal. Tad kokia laiminga pasijutau, kai, nežiūrint stiprių "kaulų laužymų", negalėdama gulėti ar sėdėti, su knyga rankose tiesiog vaikščiojau skaitydama. Ir dar! Kiek daug turime draugų, kuriems mes rūpime! Visi skambina ir siūlosi atvežti vaistų ir maisto.

   Sveikieji šeimos nariai. Na, patys mažiausi mūsų šeimos nariai - 15 m. vaikinukas ir pagrandukė Augustė liko neužsikrėtę, kadangi jie buvo išvykę. Tai ir toliau jie svečiuojasi, kadangi nenorime jų virusu apdovanoti.

  Viltys. Tikimės, kad mūsų negalavimai greit baigsis, nes saviizoliacija mums nepasirodė tokia jau beprotiškai ilga. Jei simptomų nebejauti, nekarščiuoji, ji baigiasi po 10 dienų nuo simptomų pasireiškimo pradžios. Gydytoja informavo, kad jei gerai jausies, testo daryti nereikia, automatiškai saviizoliacija nuimama. Hmmmm...Kažin, ar po tiek laiko virusas organizme jau bus "numiręs", kad neplatintum?...Kažkaip suabejojau...Šiandien baigiasi mūsų šeštoji saviizoliacijos diena. Temperatūros jau neturiu, tik galvą skauda. Vyrui vakare dar pakilo temperatūra.

O gal Jūs gyvenate šiuo metu panašiai?