Artėja Valentino diena. Nežinau, ar tai blogai, ar gerai, bet ši šventė man dabar nebeatrodo tokia aktuali, kaip buvo anksčiau. Kai dar nebuvo vaikų ir buvo daug vietos romantikai.
Dabar su vyru ją paminime labai simboliškai, tarsi padėkodami vienas kitam už kantrybę, kad dar nesugraužėme vienas kito.
Tačiau tai dar viena šventė, kurią mielai perima vaikai. Nelabai sutinku su tuo, nes mano manymu, tai įsimylėjėlių šventė, o ne meilės apskrtitai.
Bet kita vertus, piešti širdeles ir dovanoti jas tiems, ką myli, tikrai nėra blogai!
Ir tikrai su vaikais ką nors piešim ir gaminsim.
Tačiau šį kartą aš pati gaminau dovaną. Net ne vyrui, o vis dėlto, mūsų šeimai.
Padariau širdelę iš kartono, medžio "padėkliukų" (nežinau, kaip juos pavadinti), sąmanų, kurios liko nuo Advento vainiko, ir dirbtinių gėlių.
Kai jau pabaigiau, sugalvojau, kad visai būtų gražu padaryti kitaip. Bet niekada ne vėlu perdaryti ar patobulinti. Dabar bus taip. Šventiškai ir ryškiai.
čia nunėriau gėlytę, su kuria nugarėlėje paslėpiau sąvaržėlę -kabliuką. Bet kilo mintis nunerti daug tokių ir jomis pakeisti dirbtinė gėlę.
Beje, auksinės spalvos specialiu skystu markeriu (skysti perlai) užrašiau "Namai ten, kur širdis".
Pakabinsim ant durų. Beje, pas mus ten dar iki šiol kabo Kalėdinis vainikas :)
Gražu
Gražu ?