Vaikystės Kalėdos

Tradicijos Kūčių
Kiek atsimenu savo vaikystę, mes visada važiuodavome pas mamos tėvelius.
⠀
Kiekvienai metais.
⠀
Visada kelionėje uzmigdavau, fone skambant kalėdinėm dainom. Ir man tai šilčiausi prisiminimai, nes nėra geresnio jausmo nei atvažiuoti į namus, kuriuose tavęs laukte laukia.
⠀
Dar kai telefonai buvo didelė retenybė ir nesvarbu kiek laipsnių šalčio rodė termometras, kol buvo gyvas senelis, jis visada laukdavo mūsų kieme.
O tik įsukus mašinai, prišokdavo prie jos ir puldavo apkabinti visus.
⠀
Juoko pilni namai, močiutės bandelėmis kveopianti virtuvė ir stalas nukrautas ko gero 24 patiekalais, nes vos tilpdavi ant stalo.
⠀
Eglutė būdavo maža, o ne retai tik eglės šakos, bet ir tos visada papuoštos žaisliukais, tais sovietiniais stikliniais. Ir daug blizgiu girliandų.
⠀
Aš laukdavau Kūčių. Visada. Nes žinojau kad tuose namuose bus gera ir jauku.
⠀
Dabar, kai jau patys kuriame savo tradicijas, man išlikę atminty močiutės patiekalai. Ir ne eksperimentuoju, nors maisto pasiūla didelė. Bet visada išlieka viskas tas pats, ką gamindavo močiutė, tik mažiau.