Pradėjusi naujuosius metus, išsikėliau sau sudėtingą iššūkį – pabandyti išgyventi be cukraus. Na, tiesa, gal toks pasakymas ne visai teisingas, nes to cukraus buvo įvairių nesaldžių produktų sudėtyje, bet racione nebuvo cukruotų saldumynų. Pasiryžau „kentėti“ tris savaites. Pasidalinsiu, kaip man sekėsi.
Ogi gan lengvai, kai niekas prieš nosį nemosavo ledais. Net pačiai keista, jog visai nenorėjau jokių sausainių ir šokoladų, beeeeet suvartojau daugiau vaisių ir uogų nei per visus metus. Šiaip valgau jų labai mažai ir tai tik vasarą, bet per tas tris savaites kartu su dukryte neblogai patuštinome šaldiklio uogų stalčių. Mažoji mielai skanavo braškes, avietes, spanguoles, o aš jomis pildžiau savo glotnučius. Žinau, kad jie nėra labai rekomenduojamas patiekalas, bet, reikia pripažinti, kai pusryčių ir pietų kalorijas sudarydavau iš mažiau angliavandenių turinčių produktų, vakarienės nelabai besinorėdavo, tad tiesiog mėgavausi lengvais kokteiliukais.
Labiausiai mane nustebino svarstyklės. Kažkodėl galvojau, kad skaičiai jų ekranėlyje po tų trijų savaičių parodys, kokia aš gazelė. Deja, tokio stebuklo neįvyko, nenukrito nei 100 gramų, bet gal per greitai užsimaniau rezultatų.
Labiausiai pokyčius pastebėjo oda. Ir tikrai ne taip, kaip tikėjausi - pirmąją savaitę sulaukiau daug spuogelių, bet po to „protestas“ baigėsi.
Beje, sumažėjus angliavandeniams gerokai padidėjo riebalų suvartojimas. Kai prieš porą metų pradėjau stropiau žiūrėti, ką valgau, iškart pastebėjau, jog mano racione labai mažai baltyminio maisto. Reikia kažkaip susiimti šiuo klausimu ir išlaikyti balansą.
Ar tęsiu? Manau, kad taip. Dabar dvi dienos, skirtos šeimos narių gimtadieniams ir torto bei ledų porcijoms (po kurių jaučiuosi kažkur pametusi visą energiją) ir bandysiu toliau, nes bendra savijauta ir žvalumo lygis tikrai geresni nei po puodelio saldžios kavos.
Na, šaunuolė!!! Ištvermės ir toliau taip puikiai! Ir aš taip norėčiau, bet kol kas tam reikalui esu visiška bevalė...?