Trumpa, bet įspūdinga išvyka į Šilėnus

Po savaitės darbų pats geriausias poilsis gamtoje. Šeštadienį prabimbinėjus namuose (netikėtai sublogavo Gytis) sekmadienį norėjosi bent trumpam kažkur į gamtą.  Labai toli važiuoti negalėjom, bet  žinojom jog vos už 10 km nuo namų senąja kaimo dvasia alsuojančiuose Šilėnuose yra kur akis paganyti. Tad ir važiuojam pažiūrėti šio dar neaplankyto senosios architektūros kaimo, ar tiksliau  bažnytkaimio esančio Neries regioninio parko teritorijoje.

Toks trumpas atstumas jog neįtikėtinai greit atsiduri kaimo ir gamtos derinyje. Šilėnų apylinkių apžvalgą pradėjome nuo bažnyčios aikštės. Iš karto į akis krenta ryški kaip saulė bažnytėlė ir akmenimis grįstos kaimo gatvelės

Palikę mašiną pro bažnytėlę sukam link Šilėnų šaltinio

o vaikų didžiausias džiaugsmas tai pienų pūkai :) Skynė ir barstė po pievą tuos pūkus

Taip ir priėjom Šilėnų šaltinį. Nuo seno žmonės pasakoja legendas ir padavimus apie stebuklingą gydomąjį šaltinio vandenį.

Šiaip šis maršrutas geras tinginiams arba keliaujantiems su vaikais, nes praktiškai visur galima privažiuoti automobiliu. Na, o jei reikia paėjėti, tai visai nedaug, 200 -300 metrų. Taip mes miško keliuku paėjėję, dar iš arti pamatę gražuolę voverytę grįžtame į kaimą.

Toliau judame akmenimis grįstu miško keliuku. Keista ir įdomu.

Iš informacinio stendo: akmeninis grindinys (''brukas'') buvo įrengtas 1932 m. tiesiant kelią iš Vilniaus per Šilėnus iki Legotiškių dvaro. Klojo tam, kad smėlingose miško kelio įkalnėse neklimptų arklių traukiamų vežimų ratai. Dvaro sodybos nelikę, o mes pasukę miško takeliu  pasiekiame šaltinį “Akis”, o vietos žmonės jį vadina ''Oko". Šis šaltinis taip pat laikomas šventu ir apipintas padavimais. O bebrams pastačius užtvanką, šaltinio vietoje dabar tyvuliuoja nemažas tvenkinys

Apžiūrėję bebrų  darbą vykstame link Naujosios Rėvos piliakalnio. O čia jau kilome lipome

leidomės

ir prieš akis atsivėrė nuostabi Nėries slėnio panorama

toliau dėl susidėvėjusių laiptelių leistis žemyn draudžiama, tad liko neregėti mitologiniai „Trijų brolių“ akmenys Neryje.

Tad ropščiamės atgal ir judam link orchidėjų pelkės. Lietuviškų gražiųjų violetinių orchidėjų nematėme, dar ne metas joms žydėti. Tačiau įvairių žiedų čia netrūko

Poros valandų išvykoje užtektinai pasigerėjome žiedais, kvapais ir paukščių čiulbėjimu :)