Vakar diena nebuvo viena iš maloniausių, ryte maniau, kad jau kompiuterio monitorius „nusprogo“, mintis tik viena, gerai, kad budėjimas jau išsiųstas.
Viskas susitvarkė vos vyrui įžengus pro duris, ką reiškia, kai vyriška ranka pakrutina pora laidų:D Šiandien - uošvienės gimtadienis, manau, reiktų kažkuo nustebinti, rankdarbiuką suregzti:). Kas man pavyks, manau, savaitės eigoje pavyks parodyti:)
Pavydas - ši sąvoka gana abstrakti galime pavydėti įvairių dalykų: vyras išleidžia vieną žmoną pailsiauti į šiltus kraštus, gerų kailinių, naujos mašinos, galų gale - vyro ar jo pajamų ir t.t.
Juodas pavydas ir baltas pavydas - kuo jis skiriasi? Kai moteris su savo pavydu nesusitvarko, pradeda „ėsti “ savo vyrą: „tu toks ar anoks, nesugebi nei šeimos išlaikyti, o vat mano kaimynės vyras....“ - tokia moteris susilauks atkirčio į susidariusį kivirčą, arba blogiausiu atveju mėlynę po akim...
Juodasis pavydas - visgi stengiamasi sunaikinti žmogų, kuriam be proto pavydi, arba sunaikinti šalia esamą, niekuo dėtą.
Baltas pavydas - kai žmogus bando suvaldyti savo emociją, sako, nepavydi juodai, bet vis tiek pavydi:) argi galima sąmoningai suvaldyti savo elgesį...Jeigu žmogus pagiežingas, ar vera tikėti, jog jis pavydi tik baltai, o gal jis iš tiesų vedinas visai kitų tikslų?
Kokios jūs esate - ar esate pavydžios kitų žmonių gerovei, ar esate labai pagiežingos, jei kitam sekasi labiau, nei jums, atrodo, nieko nedaro, o viskas byra kaip iš pypkės...
O gal esate beproto pavydi vyro? Tik pamatėte vyrą šnekučiuojantis su bendradarbe, gal ir geriau už jus atrodančia ir jau skandalas?
Ar visgi pasitikite vienas kitu, ir jus išmušti sunku iš vėžių? Kaip tvardote šį jausmą? Ką apskritai manote apie pavydą?
dekui😀 vaikas tures dziaugsma nes jau rimtai kur nupiesta suniukai r maisiukas..ima ir buciuoja
O mano jūrų kiaulytė kartą įkando, pamačiau jos didelius dantis ir vėliau nebeidavau prie jos, taip močiutė ir augino kol mirė...😀
Sveikinam Giedre jūsų šeimą su nauju nariu 😀
Mes tada ant gerų specialistų pataikėm, nes nei davėm ką, bet priežiūra ir rūpestis buvo tikrai verti padėkos....vaikų skyriuje radom pažįstamą, dar klausėm, kaip, kiek ir kam duoti, bet sakė, baikit juokus, dirbti su vaikais ir garbės reikalas, niekas neims..Vėliau tik gėlyčių nunešėm ir viskas...
nu va turim augintini jurtu kialyte raudonom akim, 2spalvu rudas ir ryzas. daba varda reik sugalvot. o vaikas kad dziaugasi😀
Na santariškėse pasakė, kad nepriklauso, nors mums 2,7 ir 7 mėn, ir lova palatoj laisva buvo, ai vienu žodžiu turbūt laukė kol į kišenę kas įdės. Bet aš laikaus tokio principo, kad kiekvienas turi dirbti savo darbą už atlyginimą, nesitikėdamas kyšio. Aš manau, kad jei jau nusprendei tapti gydytoju, davei Hipokrato priesaiką, tai tu pasiryžai dirbti savo darbą kokybiškai, kad ir kaip bebūtų.
mb sms pyskina su pageidavimais
turėtų maistas priklausyt..ir aš taip maniau..bet kur tau..matyt, infekciniam skyriui didelė kriiiiiiizė
Tikrai tas ligoninės maistas tai nekas, nors kai man atnešdavo, tai mažoji išsižiojus stovėdavo ir valgė kaip auksą 😀 tad jei valgydavau, tai ir ji po kasnelį gaudavo 😀
kiek žinau jei vaikas iki 3 metu maistas priklauso ir mamai, man duodavo
Aš bijojau prašyt kad kas atvažiuotų, galėjo gi užsikrėst, o šiaip puseserė dirba santariškėse tai mane pašefavo, o valgyt tai ir nesinorėjo, vaikai tai išvis nevalgė ligoninės maisto, užtat dabar kaip valgo 😀
Gerai, kad vyro šefas superinis, tai prilakstydavo, nes esam dviese, būtų prapultis kitaip....
O aš kiek gulėjau su mažute klinikose tai visada nešė valgyti, kadangi miegam kartu, tai ir didelę lovą parūpindavo, tikrai negaliu skųstis...tik mažiukei maisto neėmiau, nes vyras ryte, vakare namines košes vežiojo, tai nekeitėm įprasto maisto...
ne ligoninės - o siaubiakas kažkoks..mažiukui prieš porą mėn. pakilo temp ir traukuliai prasidėjo, nes per silpną žvakutę įdėjau..išvežė į Santariškes, nespėjau net savo daiktų pasiimt..kitas vaikas mokykloj, raktų neturi..man toks stresas buvo, artimų šalia nieko nėr..tai mama iš kito miesto atvažiavo, pagelbėjo... gulėjau su mažiuku,o jam valgyt davė trintas košes, o man visai nieko, tipo mamoms nepriklauso..ką nori tą daryk vienu žodžiu, eik į valgyklą jei nori, bet kaip nueisi į valgyklą, kai vaikui virš 39 temp, blaškosi, nepaliksi vieno, nes jau ir ropojo tada..vienu žodžiu, grįžau iš ligoninės ir minus 5 kg buvo..mama aišku, kiek galėjo vežė iš vieno miesto galo į kitą maisto, bet ji pati Vilniaus nepažįsta...nu žodžiu
oi ligoninės man ir košmaras, nekenčiu aš jų
Visi mes susirgom gripu, jis pradėjo pirmas, o mes po poros dienų kritom, man tai nieko palyginus, dabar tik inkstus kažko skauda, merginom buvo aukšta temp, bet jau ir viskas lyg gerai, pfu pfu pfu. O jam komplikavosi į plaučių uždegimą. Tai pirmadienį jis atsigulė į ligoninę, o mes vakar grįžom. Tai dabar bandau adaptuotis 😀 Pavargau nerealiai, baisu mūsų ligoninėse, net termometro neduoda, tipo turi savo turėt. Mažoji tai gulėjo atskiroj lovelėj, o aš 184cm ir 100kg su dičke vargau. Baisiausia buvo tai, kad ir aš sirgau, turėjau temperatūros, bet vaikų ligoninė ir man jokios pagalbos ☹ Tai susidarė toks įspūdis, kad gali ir pastipt šalia vaikų, bet tu esi niekas ☹
nu pavarot bazarą, aš dariau pietus, vaikai išleido i miesta buvau darbe savo nu žodžiu veiklos n
noriu knygo A,Snaider lt rasytoja-pameluok man truputi ot gerai raso meoteris....
kas rugile jam nutiko?
Bet kaip suguldė jus Rugile...sveikatytės jūsų šeimai 😀