Šiandien mums galima buvo kirsti kitą savivaldybę. Nerealiai norėjau į Trakus. Buvo nostalgija pirmam karantinui, kuomet ten lankėmės.
Manėme, kad šįmet irgi galėsime telefonu užsisakyti kibinų, bekontakte kortele susimokėti, bet didžiam liūdesiui - mūsų pamėgta kibininė nedirbo.
Dirbt pradės rytoj, bet po darbo nespėsime...
Šokolado parduotuvės darbo laikas irgi orientuotas į vietinius.
Pasivaikščiojimas kažkaip leido užsimiršti ir atitrūkti nuo dabarties.
Mūsų šeima liko pakerėta pavasariškais Trakais.
Be galo esu dėkinga vaiko kūno kultūros mokytojai, kuriai nėra atostogų ir ji visvien prašo pristatyti nueitus žingsnius.
Tad tenka eiti visai šeimai, o eiti aplink namus nėra taip įdomu, norisi įdomiau.
O MK noriu padėkoti už išvykoms tinkamus prizus. Jau išbandėme:rankšluostuką, rankų dezinfekatorių ir knygą.Knygą dukrelė net įpusėjo, nors gavo prieš piet. Manėme, kad lietuvių kalbos mokytojai neteks priduoti per atostogas perskaitytos knygos. Pasirodo, MK dėka, tai įmanoma.
P. S Čia dar ne visos dovanos, o tik išbandytos ?
Dabar, kaip pasakėte, turiu prasilenkimo dvejonių ?
Vakar buvot Trakuose? Gal netyčia ir prasilenkėm - mes irgi vakar ten važiavom. O kokia ten ramybė, kokia tyla 😀