Auksinis ruduo vilioja iš namų, tad bekeliaujant tuo nuostabiai spalvotu taku nukeliavome į pamarį, pasižvalgyti po Šilutės kraštą.
Sunku susitaikyti su tuo, kad dienos tapo tokios trumpos, tad tikrai nesuspėjome pamatyti visko ką planavome. Teks dar čia sugrįžti…
Jei neskaitysime tokių stabtelėjimų pasigrožėti spalvingu mišku, pirma mūsų stotelė Uostadvario kaimelis, esantis kairiąjame Atmatos krante. Čia yra išlikęs 1873 - 1876 metais pastatytas švyturys, kuris šiuo metu naudojamas tik kaip apžvalgos aikštelė. Užlipus betoniniais laiptais atsiveria gražus vaizdas į Atmatos upę, šalia esantį mažųjų laivelių uostą, vandens kėlimo stotį.
Rengiamos ekskursijos laiveliais,trunkančios nuo valandos iki kelių. Visai smagu būtų pasiplaukioti ir pasiklausyti istorijų apie šias apylinkes, bet dėl laiko stokos net nebandėme svarstyti tokios pramogos galimybės.
Tad patraukėme ieškoti tokio neišvaizdaus apžvalgos bokštelio. Atrodo visai nedidukas, bet užkopus į jį mums atsivėrė vaizdas į tolimesnės mūsų kelionės tikslą. Tolumoje pamatėme Kuršių marias.
O ar žinojote, kad kuršmarės seniau buvo vadinamos Prūsų jūra?
teko tik praplaukti UOSTADVARĮ, neišlipant į krantą. Tikrai nežinojom, kad taip vadino Kuršių marias. Dabar žinosim😀