Toliau keliaudami pamariu stabtelime Rusnės miestelyje. O gal reikėtų sakyti Rusnės saloje. Įdomu lankytis tokiuose mažuose, bet gražiuose miesteliuose, turinčiuose savo istoriją.
Pirmasis aplankytas objektas evengelikų liuteronų bažnyčia. Ji pastatyta 1809 metais (dar kelerius metus buvo dastatinėjama, plečiama) , tad nenuostabu, kad yra tokia apgriuvusi, bet gal tuo ir traukia akį.. Savo istorine verte, paslaptingumu. Dar mūsų dėmesį patraukė laikrodis bokšte. i. Ne dažnai pamatysi bažnyčią su laikrodžiu išorinėje sienoje, arba tiksliau visose bokšto sienose.
Greta vienos sienos išlikęs antkapinis paminklas, kuriame iškaltas įrašas vokiečių kalba. Atrodo, kad tai būtų tartum sienos dalis.
Kadangi šis miestelis yra sala į ją veda ne vienas tiltas, nes ir upių gausumu gali pasigirti. Čia teka Nemunas, Atmata, Skirvytė, Pakalnė.
Graži lankytina vieta yra senojo Peterso tilto per Atmatą liekanos. Gražiai sutvarkyta krantinė, smagu ir pasėdėti ir pasivaikščioti. Šis tiltas pastatytas 1914 metais, bet besibaigiant antrąjam pasauliniam karui susprogdintas. Restoranas turintis tilto vardą įsikūręs tų laikų senąjame pašte.
Dar vienas mūsų aplankytas tiltas, tai kabantis “beždžionių” tiltas per Pakalnės upę.Abipus tilto įrengtos pasisėdėjimo vietos. 
Tokie ženklai ne tik puošia miestelį, bet ir byloja kaip čia išplėtota laivyba.
Tikrai pamatėme tik mažą dalelę to ką galime pamatyti šiame gražiame miestelyje. Bet mums metas buvo keliauti toliau.
👍🌷
Tai plūduras, manau panašių teko matyti upėse, žymi jų vagą, seklumą. Tartum navigacinis ženklas, būna įvairių, su šviesomis. Vaikystėje vadindavom bakinu 😃
O kas per daiktas tas žalias?