Ne naujiena, kad esame pėsčiųjų žygių mėgėjai.
O jei žygiai dar turi ir mokomąją vertę , galėtume į tokius leistis, kad ir kasdien.
Vienas tokių buvo Skirsnemunės apylinkėse.
Skirsnemunė - miestelis Jurbarko rajone, dešiniąjame Nemuno krante. Šitame miestelyje augau, bėgiojau, lankiau pradinę mokyklą, o gėda prisipažinti jos istorijos beveik nežinau. Tad daugybė organizatorių papasakotų faktų man buvo visiškai nauji.
Istorija mini, kad Skirsnemunėje stovėjo gynybinė Bisenės pilis, manoma, kad ant šiuo metu atnaujinto Kartupėnų piliakalnio.
O priešingoje Nemuno pusėje 1313 metais kryžiuočiai buvo pastatę Kristmemelio pilį
1549 metais Žygimantas Augustas Skirsnemunę užrašė Barborai Radvilaitei.
15 amžiuje minimas ir dvaras, deja pastatų neišlikę, seniau dar buvo keletas apgriuvusių statinių, deja iki šių laikų nebeliko ir tų.
Tokiame mažame miestelyje yra net dvi bažnyčios: mūrinė Šv. Jurgio katalikų bažnyčia pastatyta 1903 metais ir medinė evangelikų liuteronų bažnyčia. (dokumentuose nurodomos trys statymo datos, nes kaip ir dauguma bažnyčių ne kartą buvo perstatyta. Paskutinioji data 1886 metai).
Lankantis bažnyčioje su gidu į viską pažvelgi kitomis akimis. Kiekvienas altorius turi atskirą istoriją, suminėti visų šventųjų apaštalų vardai, atkreiptas dėmesys į kolonas, kurių lipdinius padarė meistrai iš Italijos.. Įdomu, nors aišku atmintyje ne viskas išlieka
Štai stovime tokioje vietoje, kurioje taip pat stovėjo bažnyčia ir buvo kapinės. Net nejauku, nes mano vaikystės laikais čia buvo mokyklos stadionas.
Skirsnemunė nemažas miestelis. Kadaise čia veikė net tekstilės galanterijos fabrikas, kurio gaminiai: skaros, užtiesalai, rankšluosčiai buvo labai populiarūs ir buvo pristatyti ne tik tuometinėje TSRS, bet ir Londone. Tai buvo apie 1968 - 1980 metus.Fabrike dirbo keli šimtai žmonių.
Išlikę pastatai “vaiduokliai”
Keliavome tik 10 kilometrų, ir finišo vietą atrodo pasiekėme per greitai. Laikas visai neprailgo. O kelio pabaigoje laukė apdovanojimai ir skani žuvienė.
Nereali jūsų vasara♥️