Jau daug metų mūsų namuose, atėjus rudeniui karaliauja moliūgai.
Moliūginiai saldainiukai niekada nepabosta, o mūsų svečiai jau žino, kad bus jais pavaišinti.
Bet šį kartą noriu papasakoti ne apie džiovintus moliūgus, o apie džiovintas ir pakepintas moliūgų sėklas.
Tai mano šių metų atradimas. Pabandžiau ir dabar apgailestauju dėl visų išmestų moliūgų sėklų.
Kažkaip pačiai kilo klausimas: o kodėl aš nedžiovinu moliūgų sėklų?
Pasakaitinėjau internete, kad tai visai paprasta. Nesinaudojau jokiu konkrečiu receptu, nesilaikiau jokių proporcijų.
Pagrindinis, ilgiau užtrunkantis darbas, tai labai švariai nuplauti sėklas, kad jos nebebūtų aplipusios moliūgo mase, ir nebūtų slidžios. Geriau nusiplauna kai kelias valandas pamirksta vandenyje.
Nusivarvėjusias sėklas apšlakstome aliejumi (aš naudojau sezamų) , pabarstome druska ir dedame į orkaitę įkaitintą iki 180 laipsnių. Sėklos turi įgauti gelsvą spalvą, smarkiai paskrudinti nepatartina, nes sėkla tada gaunasi labai trapi.
Manau galima improvizuoti su įvairiais prieskoniais, galima ir visai be jų, tai jau priklauso nuo kiekvieno skonio.
Siūlau pabandyti ir jums.
Nenusakomai mėgstu moliūgų sėklas!?. Neiškeisčiau į jokius tortus!