TOKIA MŪSŲ KASDIENYBĖ. Nemunu išplaukė žiema.

Visada sakom, kad pavasarį į mūsų kraštus ant sparnų parneša gulbės. Nes  užlietose lankose kasmet jos apsilanko. Šiemet gulbės užtruko, gal todėl, kad lig šiol mūsų upių tėvą kaustė ledas. Tik viena porelė, kuri ko gero žiemojo Lietuvoje džiugino  mus.

Na gulbės pavasario neparnešė, bet užtat šiemet  žiemą kartu su ledais  išplukdė Nemunas. Nes taip jau sutapo, kad antrąją pavasario dieną mes galėjome stebėti tik pavasariui būdingą reginį ledonešį.
Jau kelias pastarąsias dienas žvilgsnis nuolat krypo į Nemuno pusę ir pasivaikščioti eidavome takais palei Nemuną. Žinojome, kad tuoj tuoj upė išsivaduos iš sąstingio. Spėliojome kada tai įvyks ir labai norėjome pamatyti tą momentą. Didingas tai reginys, kurį padovanoja gamta, ir tai vyksta tikrai ne kiekvienais metais. 
Aišku ne visiems tai vien gražus reginys, potvyniai pakrančių gyventojams atneša ir nemažai nuostolių. Tikėkimės, kad šiemet jų nebus.
O mes dalinamės savo užfiksuotomis akimirkomis.
Tiltas  sulaikė ir skaldė plaukiančius ledus. Jie čežėdami  grūdosi ir lipo vienas ant kito, sudarydami ledų kalnus pačioje pievoje. Visa pakrantė, kiek tik akis užmato, pasidengė diodesniais ar mažesniais ledynais.