TOKIA MŪSŲ KASDIENYBĖ. Meilės nebūna per daug...

Mylėkime ir gerbkime vienas kitą dar stipriau… Mylėkime save ir savo artimą...Tokie žodžiai mūsų namuose skamba dažnai.  Tartum maldą  juos kartojam įvairiomis progomis ir be progų.
Atrodo šventės nerengiame, bet šventinė atmosfera susikuria savaime iš atskirų akimirkų, kuriomis norime pradžiuginti vienas kitą.
Atrodo taip paprasta:  valgoma širdelė, širdelė sniege, ar iškirpta iš popieriaus… Kiekviena tokia akimirka suvirpina širdį ir priverčia nusišypsoti. Dabar tai darome savo šeimoje, bet norėčiau, kad ateityje mano sūnūs tai darytų ir savo susikurtuose namuose.




Pritariu kai sakoma, kad džiuginti ir stebinti reikia kasdien, ne tik švento Valentino dieną. Bet pati sakau, kad ši diena tai dar viena proga nustebinti. Meilės niekad nebūna per daug...
Aš dažnai  pagalvoju jei gyvenčiau viena, aš vis tiek norėčiau tos šventinės atmosferos. O gal taip galvoju, todėl, kad jau esu įpratus prie  šventinių akcentų, gėlių ir širdučių.
Net jei neturėčiau šeimos ir vaikų, meilę jausčiau sau, savo augintiniui, draugams, aplinkai, kuri mane supa. Žmogus  niekada neturėtų jaustis vienišas ir nemylimas. Ir visada turi pats mylėti kitus, kad meilė sugrįžtų su kaupu.