Praėjusią savaitę, net 5 dienas mūsų mieste truko karinės pratybos :Jurbarkas 2018”.
Žinojimas, kad tai tik pratybos aišku ramino, bet aidintys šūviai, važinėjančios karinė mašinos, bėgiojantys ginkluoti kareiviai, vis tiek nuteikdavo nejaukiai.
Šaudoma buvo garsiniais šaudmenimis, apsuptos tam tikros teritorijos, , užiminėjami pastatai, ginami pagrindiniai miesto objektai.. Atrodė, kad aplink vyko tikros kovos, buvo galima pasijausti tartum kine.
Jei nemąstant koks karas būtų iš tikrųjų, nesileidžiant į plačias diskusijas, tai tas verdantis kareiviškas gyvenimas šalia mūsų buvo gana įdomus. Ir mes, auginantys jaunąją kartą, galėjome su jais aptarti kas tai yra karinė tarnyba ir kokia yra kareivio kasdienybė.
Kaip atrodė tos karinės pratybos stebint iš šalies. Tai tartum tikros kovos, su dviem kariaujančiomis pusėmis. Kovojo raudonieji ir mėlynieji, karinė technika buvo pažymėta atitinkama spalva.
Pirmiausiai įvairiose miesto vietose iškilo štai tokios barikados iš smėlio maišų. Įdomu tai, kad maišų kiekis buvo įspūdingas,apie 5000.
Kai vyksta mūšiai, tai ir “sužeistųjų” netrūksta. Į pratybas teko įsitraukti ir miesto ligoninei. Juk pagalba sužeistiesiems turi būti suteikta.
Karinė technika šalia gyvenamųjų namų, bėgiojantys ar gulintys pasaloje kariai, aplink ramiai žaidžiantys vaikai,besibūriuojantys praeiviai,tokie vaizdai buvo šių dienų kasdienybė.
Paskutinė diena buvo skirta parodomąjai programai. Gyventojai galėjo iš arčiau susipažinti su visa karine tecnika. Net ir kareiviškos košės paragauti.
Vaikai tapo kareiviukų draugai. Ir iš tiesų galima pasidžiaugti gražiu kariškių bendravimu su vaikais. Juk jie smalsūs, kartais ko gero net įkyrūs, bet kiek teko stebėti iš šalies, gražiai bendravo, aiškino, rodė įvairias karines amunicijas. Aiškino apie ginklus, šaudmenis.
Per išeigines teko iš Kauno važiuoti paskui koloną lenkų karinės technikos...vaikas sakė "baisu"....prisipažinsiu, kad ir man baisu buvo... net ir nežinau...nemėgstu tokių pratybų P.S. gražios foto