Kasdieniniai pasivaikščiojimai karantino metu mūsų šeimoje yra privaloma dienotvarkės dalis. Jei nesuderiname laiko, kuris tinkamas visiems, būna, kad pasivaikštome visi atskirai. Kas greituoju ėjimu, kas lėtai pasisvajodamas. O paskui aptariame kas įdomesnio pasitaikė pasirinktame maršrute.
Gyvenant mažame mieste tų maršrutų ne itin daug ir gali pasirinkti, bet bandome paįvairinti savo pasivaikščiojimus išsikeldami sau kokius nors tikslus ir užduotis.
Kol buvo sniego lipimo periodas mūsų tikslas buvo užfiksuoti kuo daugiau nulipdytų besmegenių. Net linksma buvo vaikštinėti tarp namų ir ieškoti statinių. Deja negalime pasigirti, kad daug mes jų radome, o ir ne visus rastus norėjosi fotografuoti. Net gaila būna, kad statiniai būna nepabaigti Aišku juk ir neapvaikščiojom visų kiemų. Gal kaip tik pačių gražiausių mes nepamatėm.
Kitas mūsų tikslas buvo pasigrožėti saulėlydžiu ir saulėtekiu. Atrodo kas čia naujo, viskas matyta daugybę kartų. Bet toje sniego ir šaltuko karalijoje viskas atrodo daug gražiau.
Neretai pasivaikščiojimų metu pasukame pro vietą, kur žiemoja antys.
Dar vienas tikslas buvo stebėti kaip ledai sukausto mūsų upių tėvą Nemuną. Kasdien vis matydavome kaip upėje vis daugėja ir daugėja plaukiančių ledų. Įdomus tas garsas kai ledų lytys atsimušinėja viena į kitą, sklinda įvairiausi garsai: čeža, dunksi, šnypščia. Upė prabyla įvairiausiais garsais. Ir mūsų džiaugsmui pamatėme būtent tą akimirką kai ledai nustojo judėti. Matėme, kad dar lėtai lėtai juda, kaip sulėtintam kadre ir pamažu viskas nurimsta.
O kaip be arbatos… Neretai į kuptinę įsimetam termosiuką, puodelių, kartais ir skanėstų. Stabtelim trumpam, ir pasijuntame išskirtinių kavinių lankytojais.
Štai taip mes stengiamės paįvairinti savo kasdieninius karantininius pasivaikščiojimus, kad jie taptų vis kitokie, įdomesni.
gražios nuotraukos! o besmegeniu kiek radot 😀 super !