TOKIA MŪSŲ KASDIENYBĖ. Jogos dienos iššūkiai,...

Tai ką matydavau darant kitus, visada atrodė misija neįmanoma.  Stovėjimas basomis ant stiklo šukių, ir ėjimas per žarijas...Kad galiu tai padaryti aš, niekada nebūčiau patikėjusi.
Bet tai įmanoma, o jausmas tai įveikus nerealus. Atrodo atsirado nauja varomoji jėga įgyvendinant kitus planus, nudirbant darbus, kuriuos nudirbti visada atidėliodavau.
Šią naują patirtį įgijau sudalyvavusi tarptautinės jogos dienos renginyje,
Teko tik įtikinti save, kad aš galiu…
Ir pasirodo atsistoti ant 150 - ties butelio šukių ne tik įmanoma, bet visai nebaisu ir neskausminga.

O perbėgus per žarijas basomis, apima azartas padaryti tai dar ir dar kartą.
Nei kraujo, nei nudegimo žaizdų nepatyrė nei vienas renginio dalyvis, o neįveikusių iššūkio  ir savęs buvo labai nedaug.
Susikrauti patiems laužą, pasisveikinti ir susidraugauti su ugnimi, ir dar keletą ritualų reikėjo atlikti, kad pasiruošti šiam  žingsniui.



Smagu, kad mūsų mažam miestelyje atsirado žmonių, tai suorganizavusių, pakvietusių šias sritis išmanančių.
Aš kaip mama, apgailestavau, kad to negalėjo patirti mano vaikai, bet gal kada nors.
Tokių iššūkių įveikimas tikrai prideda pasitikėjimo savimi.