TOKIA MŪSŲ KASDIENYBĖ. Atradimai Griškabūdyje

TOKIA MŪSŲ KASDIENYBĖ. Atradimai Griškabūdyje

30. Sep 18:13 jaldija jaldija

Ne kartą įsitikinome, kad mažuose miesteliuose galima atrasti visokių įdomybių. O mes jau tokie esame, kad mums įdomu daug kas, ir tai  kas neįprasta. Ir dar įdomu atrasti ką nors žavaus mažame Lietuvos kaimelyje ar miestelyje.
Šį kartą mūsų keliai atvedė į Griškabūdį, miestelį Šakių rajone.
Kuo šis miestelis išskirtinis. Ogi tuo, kad jame stovi medinė aštuonkampė bažnyčia, savo arcitektūriniu stiliumi ji viena išskirtiniausių Lietuvoje. Įdomi ir tuo, kad net išorėje galima pamatyti sieninės tapybos. Pastatyta  ji 1792 - 1796.


Bet ne bažinyčia čia mus atviliojo, o norėjome apsilankyti vienoje svetingoje sodyboje, kurios savininkas mielai priima smalsuolius.
Jau mes patys iš savęs juokiamės, jei anksčiau ieškojome gražių vietų Lietuvoje, dabar pradėjome ieškoti pozityvių žmonių, kurie kažką kuria, kažką kolekcionuoja. Ir tai daro dėl savęs, savo  malonumui.
Miestelyje pasiklausėm, kur gyvena toks žmogus, kuris mėgsta įvairius medžio dirbinius ir kuris nieko neišmeta, pirmiau nepabandęs ko nors sumeistrauti. Linksmas sutapimas, nes išgirdome atsakymą: “- Tai mano vyras.”
Patekome pas įdomų, kalbų ir draugišką žmogų. Ir vėl, tartum kokiame muziejuje, buvome pavedžioti po nuosavą teritoriją. Savo “lobius” savininkas laiko pavėsinėje ir sename pastate, kadaise buvusioje vilnos karšykloje.
Negalėčiau sakyti, kad tai kažkoks menas, daug daug chaoso, bet vis tiek buvo įdomu.
O šeimininkas traukė ir traukė mielus, įdomius ir išradingus darbelius.
Labiausiai mus domino tai kas sukurta iš medžio.



Bet traukė akį ir tokia 1000 tušinukų kolekcija, puodelių gausybė, ar ženkliukų rinkinys.



Labai mus sužavėjo puodeliai iš kokoso kevalo, skrybėlė iš slyvų kauliukų.


Traktoriukas iš siuvamosios mašinos, spintelė iš senos skalbyklės būgno, įdomi pašto dėžutė, ir tikriausiai drąsiai galiu sakyti, kad šimtai, įvairiausių dirbinių buvo mums parodyti.



Pabendravę su tokiu žmogumi ir p[atys pasisemiame pozityvo. Pensininkas neįsivaizduoja kaip galima gyventi be kokios nors veiklos, arba, kad gali būti nuobodu.
Dar šiek tiek pasidairėme po miestelį. Pamatome paminklą Jablonskiui ir sužinome, kad jis gimęs netali Griškabūdžio, Kubilėlių kaime.

Gražus medinis miestelio herbas.

Senas pastatas papuoštas vaikų piešiniais.

Miestelis mažas, bet mes sakome, kad visai mums jame patiko. Praleidome dieną tikrai ne kasdieniškai, o toks ir yra mūsų tikslas: nuveikti ką nors, neįprasto.

Gintarep Gintarep 30. Sep 22:56

Ačiū už įdomų reportažą 👍ženkliukai padvelkė nostalgija...