TOKIA MŪSŲ KASDIENYBĖ. Apsilankymas Veliuonos krašto istoriniame muziejuje.

TOKIA MŪSŲ KASDIENYBĖ. Apsilankymas Veliuonos krašto istoriniame muziejuje.

30. Mar 21:49 jaldija jaldija

Kartais norėdami pamatyti ką nors įdomaus nuvažiuojame šimtus kilometrų. O kartais nereikia niekur toli važiuoti, kažką įdomaus ir vertingo savo istorija,  galime pamatyti savo gimtojo miesto apylinkėse.
Šįkart nusprendėme nuvykti į Veliuonos krašto istorijos muziejų.
Pradėkime nuo to kuo garsus Veliuonos miestelis.
Veliuona  - miestelis Jurbarko rajone. Garsus savo piliakalniais ir nuostabiu vaizdu nuo jų.Garsus tuo, jog istorijos šaltiniai teigia, kad ant vieno piliakalnių yra kunigaikščio Gedimino kapas. Miestelis didžiuojasi savo gražia mūrine bažnyčia, kuri pastatyta 1644 metais.
Pats muziejus visai nedidukas,jo ekspozicijos kuklios bet po jį pasižvalgyti mums tikrai patiko.
Čia nuolat veikia įvairios parodos. Šiuo metu  surengta medinių šaukštų paroda.Parodos autorius gimęs ir užaugęs Veliuonoje, todėl savo kraštiečiams ir surengė savo parodą. Kuo ypatingi šie šaukštai. Galbūt tuo, kad jie išdrožti tik kirvuko ir peilio pagalba,tikru senoviniu būdu, nenaudojant jokių šiuolaikinių medžio apdirbimo įrankių.
Kadangi Airidas pats lanko “Dailiojo medžio” būrelį jam tikrai buvo įdomu apžiūrėti dirbinius iš medžio.

Mus labiausiai sudomino tarpukario meto amatų įrankių ekspozicija.
Taip ir neatspėjome kas tai per įrankis ir kam jis buvo naudotas.
Tai priemonė padedanti nusimauti ilgaaulius batus.


Taip pat pinigų ekspozicija “Nuo lito iki lito”.


Senovinės mokyklinės klasės ekspozicija.


Kokie tokio mažučio kaimo muziejaus privalumai?
Kadangi nėra lankytojų srautų, svečiai labai šiltai ir maloniai priimami.smagiai pabendraujama, viskas paaiškinama.
Pasiūloma viską pačiupinėti ir išbandyti.

Labai džiaugiamės čia apsilankę.
Ir dar buvome labai nustebinti kai mums buvo pasiūlyta apsilankyti Veliuonos bažnyčios bokšte. Žinojome, kad susitarus galima į jį užkopti. Bet šį kartą buvo susitarta už mus ir mums beliko keliauti prie bažnyčios, kur mūsų laukė kitas malonus žmogutis, pavedžiojęs mus po bažnyčią. Bet apie tai kitame bloge.

Gintarep Gintarep 31. Mar 10:48

Kaip šaunu, kad galima pačiupinėti... Vaikams net ir suaugusiems tikrai norisi liesti, o būna daiktai ne po stiklu ir jie palieti, turi jaustis lyg didžiausią nusikaltimą padarei....