Tikriausiai daugelis mamų jau žino tinklaraštį - ,,Nesupermama'', na o jeigu ne, tai kviečiame susipažinti, nes šiandien kalbamės su šio tinklaraščio autore - Viktorija Beišiene. Viktorija atvirai pasakoja apie: pasiruošimą šventėms, dovanas, veiklas su vaikais namuose bei kaip kasdienėje rutinoje nepamiršti skirti laiko ir sau. Tad apie tai ir ne tik kviečiame skaityti šiame interviu.
Foto autorė: Evelina Mackevičienė
- Viktorija, papasakokite kaip kilo idėja sukurti tinklaraštį?
⠀
Kai prieš beveik 4 metus gimė Nojus, supratau, kad nėštumas ir gimdymas buvo lengviausia dalis, ir kad buvau visiškai nepasiruošus tam, kas manęs laukia. Nes juk jokių kursų ar instrukcijų, kaip būti mama (ir ne šiaip sau mama, o gera mama) nėra. Daug dėmesio yra skiriama pasiruošimui gimdymui, gimdymui dalyvaujant partneriui, kūdikio kraitelio ruošimui ir pan, bet apie tai, kas užgriūva moterį po gimdymo - pradedant emocine būsena, pogimdyvine depresija ir baigiant tapatybės krize - beveik nekalbama. Todėl kai tau, ką tik iškeptai mamai, kyla įvairiausi klausimai ar baimės, jautiesi kvailai, nes lyg ir turėtum žinoti į juos atsakymus, tarsi motinystės įgūdžiai turėtų būti įgimti. Bet taip nėra.
,,Nesupermama" tinklaraštyje stengiuosi dalintis tiek gražiomis akimirkomis, tiek nepagražinta kasdienybe, nes visa tai ir yra sudedamoji ir neatsiejama motinystės dalis. Motinystė - tarsi amerikietiški kalneliai - kai dienos tokios vienodos, bet tuo pačiu tokios skirtingos. Kai visą dieną sukiesi kaip voverė užburtam rate, o atėjus vakarui jokiais rezultatais pasigirti vistiek negali.
- Ir kodėl būtent toks pavadinimas?
Nes nesu supermama, kuri žino atsakymus į visus klausimus, kuri viską spėja ir yra nuolat pasitempusi, o vaikai niekad neverkia ir yra geros nuotaikos. Tie, kas stebit mūsų ,,stories", žinote, kad nebijau parodyti ir ne tokią gražią motinystės pusę. Ir kuo daugiau ir garsiau kalbėsime apie tą kitą motinystės pusę, tuo daugiau mamų nesijaus nevykėlėmis, nes visiškai normalu yra nieko nespėti, būti pavargusioms ar norėti pailsėti nuo savo pačios vaikų .
- Beje kiek laiko jau gyvuoja Jūsų tinklaraštis?
Kovo mėnesį ,,Nesupermama švęs'' 3 metų gimtadienį.
- Ar niekada nebuvo kilusi mintis visko mesti?
Nebuvo. Galbūt todėl, kad nežiūriu į tinklaraštį kaip į prievolę - dalinuosi tik tada kai turiu, kuo dalintis. Tinklaraštis nėra mano darbas, na bent jau ne pagrindinis, tad kai nėra noro rodytis, tai ir nesirodau. Būna, kad dieną ar kelias pailsiu nuo soc. tinklų.
- O kuomet pasidalinote savo nėštumo/gimdymo istorija tinklaraštyje sulaukėte tik palaikymo ar visgi buvo ir kritikos?
Sulaukiau be galo daug palaikymo! Buvo gal vienas kitas neigiamas komentaras, bet jų nesureišminau, nes supratau, kokio mąsto yra nevaisingumo problema Lietuvoje, o kritikuoti gali sau leisti tik tiek, kurie nesupranta, kokius kryžiaus kelius tenka nueiti poroms norint susilaukti vaikelio.
- Apskritai ar nebuvo sunku tokia tema kalbėti viešai?
Nebuvo nei sunku, nei gėda. Kaip mėgstu sakyti - kai kažkuo susergame, juk einame pas gydytoją, tad kodėl reikia gėdytis kalbėti apie nevaisingumą, kuris lygiai taip pat yra sveikatos sutrikimas?
- Iš kur semiatės įkvėpimo?
Iš aktyvių ir veiklių žmonių, kurie nuolat tobulinasi ir eina į priekį, iš įvairių sekmės istorijų, knygų..
- O kaip dabar, kuomet šeimoje auga jau du vaikai, ar pavyksta skirti laiko sau, pomėgiams?
Laiko sau turiu minimaliai, bet kai turiu laisvą minutę, stengiuosi ją išnaudoti - skaitau knygas, einu pagulėti į vonią, pažiūriu filmą.
- Kaip atrodo įprasta Jūsų diena?
Turbūt kaip ir kiekvienos mamos - nuolatinis sukimasis buities rate - valgio gaminimas, veiklos ir žaidimai su vaikais, išėjimas į lauką, skalbimas, lyginimas, tvarkymasis, migdymas...
- Vaikai dar eina į darželį?
Neina.
- O ką su vaikais veikiate likusią dienos dalį?
Prisigalvojame įvairiausių veiklų - piešiam, lipdom, spalvinam, statom, žaidžiam, arba visi kartu pažiūrim kokį filmuką.
- Galbūt turite susigalvoję, kokių nors veiklų ar darbų sąrašą, ką būtinai turite nuveikti tą dieną?
Kaip ir praeito (nors tada bent galėjome eiti į lauką), taip ir šio karantino metu, kai visos dienos atrodo vienodos, man labiausiai padeda aiški dienotvarkė. Nekalbu apie tai, kad dieną reikia suplanuoti pavalandžiui, bet man svarbu turėti šiokį tokį dienos planą, ir nesvarbu, ar tas planas yra sutvarkyti vonios kambarį ir sulankstyti drabužius - kai turi tikslą, dienos neatrodo vienodos ar beprasmės. Rytojaus planas - generalinis tvarkymasis prie Kūčių vakarą! Ir dar pagaminti vaikams želė.
- Eglutę jau pasipuošėte?
Eglutę visada puošiame pirmąją gruodžio savaitę, taip ir šiemet.
- Ko šiemet vaikai paprašė iš Kalėdų senelio?
Nojus labai norėjo ,,Hot Wheels'' trasos, Atėnė dar nekalba tad neprašė, o po egle ras lėlytę.
- Pati dovanas mėgstate pirkti fizinėse parduotuvėse, ar visgi labiau patinka apsipirkinėti internetu?
Ir taip ir taip. Šiemet žinoma beveik viską pirkau internetu
- Palinkėjimas skaitytojams
Gražių, jaukių Kalėdų bei laimingų ir prasmingų Naujųjų metų!
