Tinklaraščio ,,Mūza'' įkūrėja Gražina atvira: ,,Pastojus suvokiau, kad pervargti - nevalia“

Tinklaraščio ,,Mūza'' įkūrėja Gražina atvira: ,,Pastojus suvokiau, kad pervargti - nevalia“

Tinklaraščio ,,Mūza“ įkūrėja Gražina jau netrukus sūpuos dukrytę. Šiandien su ja kalbamės ne tik apie antrąjį nėštumą, kūdikio kraitelį, tinklaraščio veiklos pradžią, bet ir apie labiausiai pasiteisinusius pirkinius ruošiantis vaikelio atėjimui. Gražina pataria - neapsikraukite daiktais ir pirkite tik tai, kas būtina. Spręsti reikia pagal kiekvienos situaciją individualiai. Juk šiais laikais daiktai pasiekiami viena ranka, neskubėkite. Apie tai ir ne tik kviečiame skaityti šiame interviu.

  • Gražina, papasakokite, kaip Jums pavyksta suderinti tiek skirtingų veiklų?

Esu pratusi nuo studentavimo laikų ne tik mokytis, bet ir pvz. dirbti per keletą darbų. Magistro studijų metu dirbau dar dviejuose darbuose, tad manau tai išugdytas įprotis.

  • Beje, kiek laiko jau gyvuoja Jūsų tinklaraštis?

,,Youtube“ video įrašus pradėjau kurti prieš 8 metus, prie to su laiku jungėsi įvairios kitos socialinių medijų platformos.

  • Ir apskritai, kaip kilo mintis, kurti būtent tokį turinį? Juk grožio tema kalba daugelis nuomonės formuotojų, ar nesunku išsiskirti iš tokios didelės minios moterų kalbančių ir kasdien dalijančių patarimus apie grožį?

Iš pradžių išsiskirti reikėjo joms, nes aš jau turėjau nemažą sekėjų skaičių kuomet ėmė populiarėti nuomonės formuotoju era. Buvau viena pirmųjų lietuvių kuriančių video turinį apie grožį. Ta ir tęsiu. Daug kas sugalvoja tai daryti, tačiau tai atima labai daug laiko, reikalauja užsispyrimo, tad dauguma su laiku tiesiog nustoja tai dariusios ir išsilaiko vienetai.

  • O kaip gimė pats tinklaraščio pavadinimas?

Internete esu žinoma kaip ,,Mūza“, tai mano visų soc .tinklų pavadinimas. Gaudavau daug žinučių iš merginų, kad jas įkvepiu ir motyvuoju, tad sugalvojau trumpą, gerai įsimenamą pavadinimą, kuris prigijo akimirksniu. Seniau mano tinklaraštis turėjo kitą pavadinimą.

Tiesa, pavadinimas „Mūza“ sukėlė ir pasipiktinimų, neva kaip drįstu pati save taip pasivadinti. Juk Lietuvoje įprasta apie save kalbėti kuo kukliau, nesigirti, nes tiesiog „nepridera“. Man tai kelia šypseną, kaip tik esu linkusi daryti ką tik noriu. Prie viso šito atsirado viena moteris, kuri žinutėmis man teigė, jog pavadinimas „Mūza“ yra jos patentuotas, mat ji turinti tinklaraštį tokiu pavadinimu ir nevalia vadintis taip pat, nes tai jos vardo vagystė. Sulaukiau net grasinimų iš tos moters. Patikrinus visus įmanomus registrus išaiškėjo, kad ta moteris nebuvo patentavusi jokios veiklos ar prekinio ženklo su tokiu pavadinimu, o žodį „mūza“ gali internete savo paskyroms naudoti bet kas panorėjęs. Pavargusi nuo jos pasiūliau kreiptis į teismą, o kadangi pagrindo ieškiniui pas ją nebuvo, tuo ir baigėsi. Dabar jau su šypsena prisimenu visą tą istoriją.

  •  Į jus dažniau kreipiasi tikruoju vardu ar visgi dažniau vadina ,,Mūza‘‘?

Internete visi vadina Mūza, mažai kas žino mano vardą. Man tai tinka.

  • Apskritai, kas Jums yra grožis? Kokia ta graži moteris Jūsų akimis?

Grožis išgelbės pasaulį – kaip sakoma. Kad ir kaip būtų banalu, grožis turi didelę reikšmę visur. Gražiam žmogui lengviau gyventi, išreikšti save, atkreipti dėmesį į save. Tai tarsi išorinis intelektas, kuris matomas iš karto, o štai vidinį dar reikia įrodyti.

Gražios moters pavyzdys man siejasi su šypsena veide, gaivumu, dėmesiu išvaizdos detalėms. Vaikystėje žavėdavausi draugų mamomis, kurios išbėgdavo į kiemą savo vaikų ne su chalatu ir pavargusiu veidu, o su suknele ir gražiais plaukais. Jau tada formavosi supratimas, kad graži moteris – tai nėra viena detalė, tai visuma, kurią ji pati susikuria. Nebūtinai reikia gimti gražuole, viskas priklauso nuo to, kiek į save investuosime ir kaip elgsimės.

  •  O kaip Jūsų veiklas pakoregavo nėštumas?

Su šiuo antruoju nėštumu leidau sau atsisakyti darbo biure. Virš 13 metų dirbau samdomą darbą kaip minimum 8 val. per dieną, kartais ir ne vienoje darbovietėje, prie to prisidėdavo internetiniai darbai bei savo verslas. Sukdavausi kaip voverė, tačiau visuomet tyliai svajodavau dirbti tik sau ir tik tai kas patinka. Pastojus suvokiau, kad pervargti jau nevalia, pirmoje vietoje turi būti sveikata. Ir ne tik fizinė, bet ir emocinė. Prie visko prisidėjo ir karantinas. Džiaugiuosi turėdama tokį palyginus ramų etapą.

  • Beje, kam pirmam pranešėte šią džiugią naujieną?

Žinoma, vyrui.

  • O kaip vyresnėlis reagavo į žinią apie būsimą šeimos narį?

Jį ruošėme šiai žiniai apie metus laiko, vis paklausdavo, kada pagaliau tai įvyks. Kartą užtikau vaiką stovinti prie lango suglaudus rankas. Paklausus, ką daro, atsakė: ,, Kad prašo „dievulio“ sesės“. Man pastojus išlaukėme tuos nesaugius 3 mėnesius, apsilankiau pas genetikus ir tada iškilmingai pranešėme žinią apie būsimą seserį vyresnėliui. Jis labai džiaugėsi.

  • Ar jau išrinkote mažylei vardą?

Taip, vardas išrinktas, tačiau kaip ir dauguma tėvų, neskelbiame jo, kol nepamatėme mūsų mergytės,o gal norėsis duoti ir kitą vardą.

  • Laukiantis antrą kartą Jūsų akimis viskas paprasčiau?

Taip, kur kas paprasčiau. Visos smulkmenos tampa tokiomis nereikšmingomis.

Tiesa, su antru nėštumu labiau tikrinu informaciją. Esant vienai ar kitai diagnozei nepuolu pasikliauti viena nuomone. Kartais nueinu į keletą įstaigų, pasikonsultuoju su skirtingais gydytojais. Tai labai pasiteisino priimant rimtus sprendimus.

  • Ar visgi kiekvienas nėštumas atneša naujos sumaišties į gyvenimą ir kasdienybę?

Ne, jokios sumaišties. Atsakingiau žiūrėjau į tris pirmuosius nėštumo mėnesius, dariausi daug tyrimų. Vėliau nurimau, visi rodikliai buvo geri, nėštumas, palyginus lengvas, tad skrajoju iki šiol, nors dauguma jau klausia ar pavargau laukti dukrytės gimimo.

  • O kaip kraitelis? Jau tikriausiai suruoštas? Galbūt pasidalinsite, kokie pirkiniai Jums labiausiai pasiteisino?

Keista, bet su antru vaikeliu tą kraitelį pradėjau ruošti kur kas vėliau nei su pirmu. Suprantu, jog dabar yra apsipirkimas internetu ir kraitelį galima susipirkti per keletą dienų. Kai kuriuos daiktus pirksiu vaikui gimus. Kas pasiteisins su dukryte, aš nuspėti negaliu, nes dar su ja nesusipažinome. Manau, kad kiekvienas vaikas yra unikalus, tad ir kraitelis pasiteisina ne vienodas. Daiktai labiau gelbsti tėvams, pvz. aš neįsivaizduoju miego ar žindymo be specialių pagalvių.

  • Ir kokių daiktų nerekomenduotumėte pirkti?

Aš apskritai nepatarčiau apsikrauti daiktais ir pirkti tik tai, kas būtina. Spręsti pagal situaciją. Pvz. mamos prisiperka pientraukių, antspenių, o jų neprireikia. Šiais laikais daiktai pasiekiami viena ranka, neskubėkite. Taip pat neatsisakykite perparduodamų daiktų vaikams, jie dažnai būna apynaujai arba išvis nenaudoti.

  • O kokie daiktai  yra būtiniausi mamoms, ką su savimi į ligoninę planuojate pasiimti pati?

Mano krepšelis, o tiksliau keletas lagaminų talpina itin daug daiktų. Būtiniausi man yra: higienai skirti daiktai, specialūs rinkiniai po gimdymo, spenelių priežiūros priemonės, net specialų koreguojantį diržą pilvui turiu! Pasiimsiu ir vandens, ir užkandžių, o dar ir vyrą. Vaikeliui imsiu atskirą lagaminą, pusę jo užima pampersai. Kadangi gimdymas antras, jau žinau kas man yra reikalinga. Karantino metu vyras neturės galimybės kažko atvežti, nes bus su manimi, todėl geriau pasiimti viską iš karto. Savo ligoninės krepšelio turiniu dalinsiuos Youtube kanale „Mūza“, tai smalsesnės būsimos mamos galės pasigaudyti idėjų.

  • Vyras dalyvaus gimdyme?

Taip, vyras labai nori dalyvauti. Man svarbiau yra jo palaikymas po gimdymo, nei pačio gimdymo metu, čia jau labiau reikės medikų.

  • Esate už ar prieš gimdymo planą? Ar turėjote jį pirmojo gimdymo metu?

Ne, jokio plano neturėjau nei su pirmu, nei turėsiu su antru. Iš patirties matau, kad šiuo laikotarpiu jokių planų turėti negalime, juolab gimdymo, kadangi viskas keičiasi akimirksniu. Dėl Covid užsidaro ir gimdyklos, o atvykus į perpildytą ligoninę reikia džiaugtis jei tave gali priimti laiku ir nepagimdysi eilėje, nekalbant apie jokius papildomus planus, kurių medikai gali neturėti laiko skaityti ir ne dėl to, kad nenori, o tiesiog fiziškai neturi kada. Kiekvienas gimdymas yra kitoks ir kuo daugiau planų mes susikursime, tuo sunkiau sekasi, nes turime išankstinį nusistatymą. Mano nuomone, reiktų atsiduoti į medikų rankas, jais pasitikėti ir pagal situaciją nebijoti prašyti, klausti.

  • Palinkėjimas skaitytojams

Apsišarvuokime pozityviomis mintimis, jos padeda visur ir visada. Į viską žiūrėkime teigiamai!

Simonadub Simonadub 15. Jan 19:29

Sveikinu, lengvo likusio laukimo