Tiesioginiu skrydžiu į Graikijos havajus: lankytinų vietų šeimai rekomendacijos

Šiemet visiems mėgstantiems atostogų išskristi iš Lietuvos skrydžių bendrovė „Ryanair“ pasiūlė naują kryptį – Graikijos havajais vadinamą Korfu (Kerkyros) salą. Mūsų šeima, niekuomet neviešėjusi Graikijoje, įvertinusi skrydžio patogumą trukmės ir skrydžio laikų iš Vilniaus ir į Vilnių aspektus, savo pavasario atostogoms Korfu salą pasirinko pažinti per 10 dienų. Lygiai tiek dienų turėjome išsinuomavę automobilį, todėl neaplankyti labiausiai rekomenduojamų salos vietovių, būtų prastas sprendimas.

Namuose stacionariame kompiuteryje, nesugebėję laiku atsispausdinti ar tiesiog persisiųsti, palikome mano skrupulingai paruoštą lankytinų vietų „minčių lietų“, bet mus išgelbėjo automobilio nuomos kompanijos įteiktas salos žemėlapis, kuriame pakankamai išsamiai apžvelgtos dėmesio vertos vietos. Tiesa, šis apsilankymas Graikijoje, ko gero, paliko geriausią įspūdį, susijusį su automobilio nuomos paslaugomis. Nepaprasto mandagumo sulaukėme, kai prieš skrydį palikdami automobilį pakankamai dideliu atstumu nuo išvykimo salės esančioje nuomojamų automobilių parkavimo vietoje, iš automobilius nuomojančios kompanijos darbuotojo sulaukėme pasiteiravimo ar greitai mūsų skrydis ir, nepaisant, kad laiko dar buvo apstu, pastarasis darbuotojas visą mūsų šeimyną akimirksniu automobiliu nuvežė iki išvykimo salės.

Na, o kad jau tiesiogiai atskridome į vadinamuosius Graikijos havajus, tai nieko nedelsdami važiuote ir eite stengėmės pamatyti visa, kas toje saloje gražiausia. Mus stebino ne tik tie gražūs vaizdai, bet ir tie prieštaringi kontrastai: pakelėse stovinčios sutrūnijusios mašinos, ilgą laiką jau tręštančios šiukšlės, žolėmis apžėlusios pakelės ir net lankytinų vietų pakraščiai, paliegę šunys ir katės (nesuprasi, laukiniai ar tiesiog prastai prižiūrimi naminiai), beveik be jokių įspėjimų (tik ant balto popieriaus lapo juodai atspausdinta) uždaryti keliai. Bet vietiniai žmonės ten geri, labai svetingi, arba mums pasisekė sutikti tokius.

Išskirti lankytinas vietas šeimai pagal tų vietų mums paliktą įspūdį turbūt būtų prasmingiausia, nors įspūdžio patyrimas toks subjektyvus. Pabandysiu rekomenduoti, o juk rekomendacijos niekada neprivalomos, bet lankydamiesi šioje saloje patys galėsite pagal save įvertinti buvo ar nebuvo verta aplankyti.

Paplūdimiai dvyniai – Porto Timoni. Labiausiai ko tenka gailėtis iš šios kelionės, tai per mažai laiko skirto šių paplūdimių paieškai. Į šią vietą vykome vakarop, vargiai radome kur pasistatyti automobilį, o uolėtu taku nusileidome tik iki taško, leidžiančio išvysti atsiveriantį vaizdą į abu paplūdimius. Įsivaizdavau ir jaučiau, kaip nepaprasta ten, apačioje, maudytis ir lepintis saule, ypač įveikus fizinių pastangų reikalaujantį žygį ne visai patogiu taku.

Peroulades apylinkėse esantis paplūdimys „Logas. The Sunset Beach“ leidžia netekti žado. Kol mūsų mažoji keliautoja pakeliui užsnūdusi tęsė gilų miega automobilyje, aš tiesiog tylėjau, žiūrėjau į jūrą, klausiau jos ošimo, akimis gaudžiau kintančią vandens spalvą, leidausi prie vandens taku į apačią ir vėl kilau į viršų, nes vaizdas ir iš viršaus, ir iš apačios tiesiog kerintis. Nustebino, kad šalia esančios kavinės teritorija svetinga net tiems, kurie neturi poreikio ką nors užsisakyti. Bet išgerti troškulį malšinantį gėrimą ir grožėtis vaizdu iš balkono arba supantis ant supynių, labai rekomenduotina.

Cape Drastis. Šis iškišulys žavingas jau vien tuo, kad jam atrasti ir nufotografuoti gali sutrukdyti kelio pakraščiuose apaugusios žolės, bet sekdamas kitų akylų turistų pėdsakais ir išniręs iš už dangų siekiančių žolynų, tikrai nustembi pamatęs unikalų gamtos kūrinį.

Per visas keliavimo dienas mūsų turistė ne mažą laiko dalį praleido nešama ant rankų, o viskas prasidėjo nuo to, kad vieną iš pirmųjų keliavimo dienų lipome iki Angelokastro pilies griūvėsių, kur mažoms kojytėms savarankiškas ėjimas – ne išeitis. Nuo to sykio jauniausioji keliautoja, kai ją aš ar vyras nešdavome ant rankų, kartodavo, kad ji einanti į kalną. Mūsų lankymosi pilies viršūnėje dieną buvo giedra, tad galėjome mėgautis beribiais vaizdais.

Netoli miestelio Sidari esantis kanalas, vadinamas Meilės kanalu (Canal d'Amour), taip pat stulbinanti vieta, tik su mažamečiu vaiku norėjosi ten laikytis atsargumo, kad nenugarmėti į vandenį. Po pasižvalgymų radome ir poilsio vietelę, kur mažoji galėjo pažaisti barstydama smėlio smilteles.

Į Glyfados paplūdimį tinka vykti maudynėms. Tokių smėlėtų paplūdimių Kerkyros saloje, ko gero, mažuma. Kol Agios Gordios paplūdimyje vyras maudėsi bangose, mūsų dukra, kaip ji pati sako, maudėsi baloje. Šis erdvus paplūdimys žavingas dėl tolumoje vandenyje styrančios uolos.

Peritija kaimelyje bandėme pajausti Kerkyros senovės laikus. Kažkas panašaus į lietuviškąsias Rumšiškes. Rankomis statytų namų griuvėsiai apsupti gražaus kraštovaizdžio. Ten suvalgėme graikiškus pietus ir lėtai bei ilgai vaikščiojome.

Vaizdą į Mirtiotissa paplūdimį aplenkėme keliaudami pėsčiomis iki to paties pavadinimo vienuolyno. Beje, mano paminėtas paplūdimys neoficialiai skirtas nudistams. Na, bet nepaisant to paplūdimio paskirties, vaizdas į jį tikrai gražus.

Iš Kaizerio karūnos (Kaiser's throne) taip pat atsiveria Korfu tolių toliai. Tuomet, kai lankėme šią vietą, kitų turistų beveik nebuvo, todėl jautėmės tokie maži prieš tokią didingą panoramą.

La Grotta paplūdimio baras dar tik ruošėsi sezonui, todėl lankytojų ten vienas kitas, o baro paruošimo sezonui darbai pačiame įkarštyje, bet tai netrukdė, kad ir trumpai paganyti akis po dar vieną gražų vaizdą į uolas ir jūrą.

Kerkyroje labai romantiška stebėti kylančius ir besileidžiančius lėktuvus. Šeimyniškai prie pietų stalo Kanoni kavinėje laukėme atskrendančių ir išskrendančių lėktuvų, aš gėriau skanią graikišką kavą, o mano dukra vardino kokių spalvų lėktuvai kilo ir leidosi. Po to ji ir iš miegų pažadinta galėjo pasakyti kokios spalvos lėktuvai kilo ir leidosi, ir dabar, grįžus namo vis tai prisimena. Iš tos kavinės atsiveria miniatiūrinis vaizdas į bažnytėlę ir šalia esančią Mouse salą.

Daugiausiai savo širdies palikome kaimelyje Paleokastritsa, kuriame buvome apsistoję visas 10 dienų. Ten jauku. Pradedant per dieną pro viešbučio balkoną keliskart matomoma mekenančių avių banda, nuolat besivelkančiomis turistų grandinėmis į kalną, kur stovi vienuolynas, paplūdimių įvairove ir baigiant smagiu apsilankymu akvariume.