Labas rytas, kaip jums naktelė? Aš vakar sėdėjau tuščia galva... Visos mintys sukosi apie mano gyvenimą - praeitį, dabartį, ateitį...
Todėl nepykit, kad šiandieninė tema šiek tiek padrika... Gal kam nors atrodys banali... Pakalbėkim tiesiog apie draugystę...
Draugystė yra abipusė priklausomybė, kuri remiasi abipusiu nepriklausomumu. (Vu Džing Siung)
Retai būna tikra meilė, bet tikra draugystė būna dar rečiau. (F. De Larošfuko)
Draugystę daro neišardomą ir jos žavesį didina jausmas, kurio stinga meilei, – pasitikėjimas. (H. De Balzakas)
Būtų galima citatų grandinę tęsti ir tęsti. Parinkau šias citatas neatsitiktinai. Pasvarstykime, ar turime draugų, kuriais pasitikime? Ar būna tikra draugystė? Ar tikrai draugystė priklausomybė? Kaip mes susirandame draugus? Ar kontroliuojame savo vaikų pasirinkimą, su kuo draugauti?
Apie draugystę prirašyta begalės romanų, sukurta eilių, sentencijų, poemų, dainų. Tema atrodo gana įprasta, bet ja galima diskutuoti ir diskutuoti. Juk esama įvairių draugystės rūšių, bėgant metams draugai keičiasi, vieni natūraliai nunyksta, kiti atsiranda.
Sukūrus šeimą atsiranda poreikis kitokiems draugams, nejučia pajunti, kaip gausėja draugų ratas, atsiranda naujų šeimų ir panašiai.
Ar Jums svarbu turėti draugą?
Mūsų su vyru dažnai klausia, iš kur mes turim tiek draugų? Kartais susimąstau, ar visi mus supantys žmonės yra draugai? O gal tik pažįstami, gyvenimo pakeleiviai, sutikti tam tikroje stotelėje... Ar draugai - turtas? Jei taip, tai jaučiuosi turtuolė.
O kai pagalvoju geriau, tai nelabai turiu tikrų draugų, na tokių, su kuriais galėčiau eiti į žvalgybą, o gal tie, kuriuos tokiais laikiau, nuvylė... Arba tiesiog dar neatsirinkau, kuris galėtų tokiu būti.
Ar susidūrėte su tokiomis situacijomis, kai jums artimas žmogus tiesiog atsiriboja nuo jūsų vien todėl, kad keičiasi kažkurio iš jūsų socialinė, materialinė padėtis? Šiandien aš kupina klausimų, norisi tiesiog pasvarstyti, kas, kodėl, kaip...
Malonių pašnekesių, lekiu į kirpyklą, gal grįš įkvėpimas :)
as tai tik daba guldysiu vaika
maniškis lakūnas jau miega, pamiegos lėksim į lauką, nors ir su sloga, nes toks pašalęs oras tai super 😀
ale ziuriu kam su nuotykiais😀siandiena
Oras tai geras, bet mažius sirguliuoja, dabar pas močiutę liko iki vakaro . . .vyras su tėvuku į mišką lekia malkų.
Labukas, tikra tiesa pasaka sklando ore 😃, saulutė šypsosi, namų langai atspindi šypsnius... atrodo pavasarinė pasaka prasideda 😀... O draugai - geras dalykas 😉, jie per gyvenimą atsisijuoja išsigrynina 😃.Pažystamų turiu daug ir nerealių, nuostabus žmogučiai, bet kad pataptų draugais reikia laiko patikrinimo 😉... Skaudžiausiai kai nusivili tuo kuo tiki, laikai draugu ☹, bet gal tai karti pamoka kurią išmokęs bręsti 😀... Visuomeninė padėtis keičia pažystamų ratą, o ne draugus, jie lieka... kaip ir vyras 😃, varge ir džiaugsme, laimėj nelaimėj 😃... Gražios pasakiškos diemos, mamukai 😀
NA aš neišsigandau, tiesiog atsirėmiau, pasižiūrėjau per veidrodėlį, žiūriu faros sveikosi r nuvažiavau, paskambina sako mašiną sudaužei tai net nusmelkė, dar skubinau smarkiai važiavau namo . . .tai sakau nepyit apsisuku ir grįžtu 😃
as sakuyk taip retai vairuoju, kad net nepajutau, pasibuciavusi😃😃😃
Duomenis suvedinėsiu, su dokumentais
Nuotykių diena 😃
asta ir as tokia drage turejau, ir taip pat keliai issiskyre, o roberta koks darbas?
Mes katik is luako, nu oras pasaka😃 jau taip smagu, tik vat su nuotykiais, duris uzsitrenkaiu, ir nors tuk daryk ka nori, raktai namuose, mobilus ant stalo guli, laime kad siandien uosviene dirba netoli, tai nuejau, paskambianu saviskiui, parvaziavo ..sutvarke bedas, o mazoji nusikale😃
Nesekas, nesekas . . maniau jau baigės nelaimių virtinė, o še . . pati aišku kalta . . .plius su vyro mašina, galvojau stogą nuraus, bet jo mašina sveikutėlė, tos moters tai buferis skilo trijose vietose ir fara, nors tik atsirėmiau net trenksmo nebuvo . .
Na nieko dabar jau viskas tvarkoje, tik nesmagu bus matytis po šio įvyio man 😀
Sveikutes, na ir pritauskejot, nespesiu perskaityt dabar visko 😀 Lekiu pietu gaminti, kol Jokubas miega 😀
nu va ir is laukelio parejom
Draugai reiklaingi, bet tikri, laiko patikrinti, bent vienas geras draugas, uris supranta. Draugių visada daug turėjau, dabar bendravimas nutrūkęs, susirašom, susitinkam ir tie, o norisi, artais turėti supratingą žmogų šalia, kuris patars, arba atvrikščiai išlausyti ir patarti, pasiilgau to, bet yra kaip yra, įpratau būt vienas iš mušietininkų.
Draugysčių įvairių yra, ir tiesa, kad draugą nelaimėje pažinsi, nes būna nusisuka, arba štai kaip astai ima ir nusisuką galbūt dėl praturtėjimo, nes nebeskaito lygiu žmogumi, tyoki draugai netikri rodos. Bet galbūt priežastys visai kitos tėra . . .
Sveikos. Rytas buvo pilnas nuotykių, apmokymo nebuvo, nuo ryt darbą pradedu, sugebėjau išvažiuojant iš seniūnijos buferį apkulti ir farą vienai darbuotojai . . .☹ ir manaiu, kad nieko neišlipau ir nuvažiavau 😃 paskambina sako mašiną apdaužei, apsisuau ir grįžau, surašėm aktą ir tvarka, o ol rašėm, vyras mano su ita mašinuke su mano buvo atvažiavęs, tai girdim bum ir žiūrim mano mašina rieda viena, tad atsitrenkė jau į mano mašiną kita 😃 žodžiu dienos pradžia su nuotykiais . . .
Manoji miega, tad skubu tvarkytis. Prisijungsiu vėliau 😀
pažystamą situaciją aptarinėjat,bet ką patarti kristananai nežinau,žiūrint kaip vyras elgiasi šeimoje
Labukas visoms... papasakosiu aš savo tokią istoriją... kažkada turėjau labai labai....gerą draugę... viena be kitos negalėjome... ji gyveno kaime... jei jau aš neatvažiuosiu kokį savaitgalį į kaimą, tai nieko nepranešusi, ji pas mane atlėkdavo... nu vienu žodžiu, niekas mūsų negalėdavo išskirti... paslapčių tarp mūsų jokių nebuvo... pažinojom viena kitą, kaip pačią save... po kiek laiko ji sukūrė šeimą...ji persikėlė gyventi į kitą miestą, bet draugystė tarp mūsų nenutrūko... susiskambindavome, jei būdavau tam mieste, būtinai pas ją užsukdavau, ir toliau gražiai bendravome... dabar ji yra sukūrusi kitą šeimą... gyvena vos už 5km nuo miesto, bet mūsų draugytės jau nebėra... ir man tai yra labai skaudu... jau metai laiko kaip nebebendraujame... siunčiau jai žinutes su šventėm, bet iš jos ats nesulaukiau... Ir nesuprantu, kodėl taip įvyko? Gal sakau kalti pinigai? nes jų jie dabar turi ... nes vyras yra verslininkas... ir išsiskyrė todėl keliai... Nors anksčiau dar pabendraudavom, nuvažiuodavau pas ją, bet kai pagimdžiau mažylį, draugystė nutrūko.... vasarą buvom susitikusios laidotuvėse, tai tik ji pasisveikino su manim ir tiek...
aš ir taip apie save galvoju, bet nebūtina sudaryti tokį įvaizdį kad ir kiti taip manytų, galima labai skoningai ir gražiai save pateikti kitam