Mūsų Ignotas linkęs susitapatinti su knygos personažais. Vieną dieną jis būna piktas lapiukas (iš knygos Mylėsiu tave, kad ir kas nutikų D.Gliori), kitą dieną jis Bilis (Užmiršau pasakyti, kad myliu tave M.Moss, A.Currey).
Paskutinėmis dienomis jis tapo vabaliuku. Kotrynos Zylės knyga „Mažas kaip vabalėlis“ paliko vaikui įspūdį ir begales klausimų, į kuriuos atsakymus pats ir randa. Iliustracijos skatinančios fantaziją. Bežiūrint ir beskaitant kyla daug klausimų. Mažiausiems vaikiški klausimai „kas, kaip ir kodėl“, o vyresniems filosofiniai pamąstymai.
Apie pasaulio tobulumą, apie pasaulio išskirtinumą ir apie taip, kaip mėgautis kiekviena akimirka, vertinant tai, kas yra aplinkoje. Šis pasakojimas primena suaugusiems, kad viskas, kas turi prasmę yra visai šalia. Visas grožis slypi tiesiai po kojomis, tai kasdieniai, atrodantys nebereikšmingi dalykai, prie kurių labai greitai pripratome. Saulė šviečia? Ir tai jau didelis džiaugsmas ir neapsakomas grožis. Nepamirškime, kad ne kiekvienas turi regėjimo galių. Koks džiaugsmas išgirsti barbenančius lietaus lašus į skardinę palangę. Juk ne kiekvienas gali girdėti. O koks nepakartojamas jausmas užuosti miško kvapą, ypač po lietaus. Ir tai ir yra tikroji laimė. Laimė, kuri lydi mus kasdien, kiekviename žingsnyje.
Mėgaukimės tuo, kas yra aplink mus. Kiekviena diena skirtinga, bet tuo ji ir ypatinga.
