Tai ne iššūkis, tai malonumas...

Laikas praleistas su vaikais, mano mieliausias užsiėmimas, mano pramoga. Todėl šios savaitės užduotis man nebuvo iššūkis, tai mano gyvenimo būdas. Ir jei būna dienų kai to kokybiško  laiko kartu praleidžiame mažiau, tai ne todėl, kad jo neturėjo mama, o todėl, kad jo neturėjo vaikai. Tai jiems dienos per trumpos, nes turi nemažai užklasinės veiklos, o dar turi tiek idėjų kaip paįvairinti savo laisvalaikį.
Be abejo laikas skirtas vyresnėliui, ir laikas skirtas Airidui visiškai skiriasi. Edvinui jis skiriamas daugiau  pašnekesių forma, nors jis mielai įsitraukia ir į žaidimus bei kitokią mūsų sugalvotą veiklą su mažuoju.
Bandysiu apžvelgti savaitės kokybišką laiką skirtą mūsų „pagrandukui“.
KETVIRTADIENIS
Ekskursija į mamos darbą. Airidui aštuoneri, o jis nebuvęs mamos darbe. Tiesiog mano jau toks nusistatymas, kad tai nėra ta vieta, kurioje tinka būti vaikui (dirbu ligoninėje slaugytoja). Bet išpildžiau seniai išreikštą  norą susipažinti iš arčiau su mano darbu. Vaikas turėjo galimybę iš arti apžiūrėti deguonies kaukes, kai kuriuos žmogaus gaivinimo aparatus ir kitą medicininę įrangą, patirti koks jausmas važiuoti ligonio vežimėlyje.
PENKTADIENIS
Nežinia iš kur vaikui kilo klausimas kaip skaito aklieji. Aptariame  ir keliaujame  į biblioteką susipažinti su knygomis akliesiems. Brailio raštas – negirdėtas terminas, o tuo labiau nematyti dalykai. Mums parodo diskus su įgarsintomis knygomis, taip pat storiausias knygas parašytas brailio raštu. Ir begaliniam vaiko džiaugsmui padovanoja Brailio abėcėlę, pagal kurią bando atrasti raides knygoje.


ŠEŠTADIENIS
Šis tas nebandyto, susipažinimas su biliardu iš arčiau. Tėtis ir brolis sužaidžia, ir be abejo moko Airidą žaidimo taisyklių, nors mažąjam ir sunku suvaldyti tokią ilgą lazdą.
O  kur dar smagus pasišokinėjimas ant batuto. Ir dar smagiau, kad kartu šokinėjo ir didysis brolis.


SEKMADIENIS
Seniai pažadėta veikla – mokomės siuvinėti kryželiu. Susirandame reikalingas priemones, ir mokomės siuvinėjimo paslapčių. Airidas nešasi pasirodyti ir kiemo draugams, ir į mokyklą klasės draugams, ir sulaukia nemažai prašymų pamokyti. 

PIRMADIENIS
Kad nuveikti kažką naujo, prisimenu triuką su džiovintuvu ir teniso kamuoliuku,  kai vėjelio pagalba reikia išlaikyti kamuoliuką nenumetus ant žemės. Sudominti pavyko, ir ne vienai dienai, nežinia ar atlaikys mano plaukų džiovintuvas.

ANTRADIENIS
Dar vieno noro pildymas. Išmokti naudotis skutuku, ir būtent skutant morkas, nes labai jas mėgsta, kad kada panorėjęs galėtų sau nusiskusti morkytę.
 
TREČIADIENIS
Ir vėl norų pildymo diena. Mokosi groti gitara, na tai kas, kad ją sunkiai apglėbia. Brolis neseniai pradėjo lankyti gitaros pamokas, tad ir mažasis trokšte trokšta išmokti groti. Kelis akordus pavyksta įsisavinti. Čia jau mama atliko tik stebėtojo vaidmenį, kokybišką laiką leido du broliai.
 
Tai tikrai ne viskas ką veikėme tą savaitę, dar žaidėme stalo žaidimus, gėrėjomis rudeninėmis spalvomis, rinkome lapus, šį tą pasodinome į savo „kambarinį daržą“. Skaitėme knygas. Sakau skaitėme, nes aš vis dar skaitau savo vaikui, man brangus tas laikas kai vakarais sūnus įsitaiso mano glėbyje ir klausosi skaitomos pasakos. Pet savaitę aš perskaičiau jam knygelę apie skruzdėlytę greituolytę, o  Airidas perskaitė man visą krūvą knygelių.Skatinu skaityti garsiai, kad lavintų skaitymo įgūdžius, o aš esu dėmesinga klausytoja. Knygelių skaitymas tai mūsų kartu praleistas laikas.

Gal vieną dieną to laiko skirta daugiau, kitą mažiau, bet pažvelgus atgal galim drąsiai sakyti, kad mūsų laikas praleistas KOKYBIŠKAI. Ir išmokome ir sužinojome šį tą naujo.