Šventiniai akcentai savo rankomis

Kai eglutė jau padabinta, kalėdinis vainikas nupintas ir namai papuošti, kalėdinė nuotaika užvaldo taip, kad norisi dar ir dar, ir kažkodėl visko norisi tokio mielo, savo, rankomis daryto - ar atviruko, ar žaisliuko, bet jaukaus, ne masinės gamybos, o personalizuoto.
Šiemet kalėdinė nuotaika į mūsų namus atėjo labai anksti. Dar gal prieš gerą mėnesį pagaminau advento kalendorių. Ir norėjosi kažko dar niekur nematyto - ne dėžučių, ne vokų, ne maišelių su jau paruoštom dovanėlėm, o gyvo kalendoriaus.
Na toks "gyvas" jis ir gavosi. Padariau dar iš mokyklos laikų į atmintį įstrigusį angeliuką, tik didesnį, kad galėčiau jį pasistatyti kaip dekoraciją.

Angeliuko marškinukuose padariau 48 įkirpimus, kas antras iš jų atsilenkia ( 24 laukimo dienos) ir kitoje pusėje užrašyta užduotis: nupiešti atviuką, iškepti pyragą, padainuoti dainelę. Yra ir banalių "dovanų" - saldainis, žaisliukas.

O tai kame tas gyvumas?
O tame, kad tų dovanėlių realiai nėra, jas reikia gaminti arba eiti pirkti. Užduotis galima daryti visa šeima arba kiekvienam atskirai pagal galimybes.
Darželyje irgi gavome užduotį padaryti rankų darbo knygelę. Tema nebuvo nurodyta ir man vėl norėjosi Kalėdų. Todėl karpiau ir klijavau kalėdinę pasaką - kiekvienas paveiksliukas simbolizuoja, ką mums reiškia Kalėdos - jaukumas, buvimas kartu, žailsiukai, eglutė, Kalėdų senelis, skanėstai. Po švenčių knygutė grįš pas mus į namus ir guls į mūsų prisiminimų dėžutę.

Draugams pasveikinti gaminau atviruką. Ne visai Kalėdų tema, bet žieminį. Teko prisiminti, kad mano piešimo įgūdžiai labai "mokykliniai", bet užtat iš širdies