Šiandien saulėta diena ir kaip kasdien mūsų su dukrele tandemas išeina į lauką. Važiuojame į nedidelį parką, esantį šalia namų. Nuo liūliavimo ir gryno oro gurkšnių ji ramiai užmiega savo vežimėlyje, o aš, prisėdusi ant suolelio, imuosi telefono ir fiksuoju kylančias mintis.
Šįkart norisi rašyti ne apie vaikus, o būtent apie mus – mamas. Mamas, kurių gyvenimai verčiasi aukštyn kojomis, kai į juos atkeliauja vaikutis. Mažas žmogus į namus atneša malonią sumaištį, taip pat naujas pareigas – būti mama.
Nemažai mamų nuo pat vaikelio gimimo tiesiog „neria“ į mamos vaidmenį ir metus, du ar net tris gyvena vien tik savo vaikeliu. „Mes jau ropojame, mes jau ragaujame košeles, mes šiandien mažai miegojome.“ Kai kurios mamos labai susitapatina su vaiku ir net kalbėdamos apie jį nuolat vartoja žodį “mes”. Atvirai, tai ne mano stilius. Vaikelis daro didelę įtaką mūsų gyvenimams, rūtinai ir suvokimui. Bet, mamos, nepraraskime savęs!
Nuo pat vaikelio gimimo kovoju su didžiuliu noru kasdien krauti jos nuotraukas į internetą. Kasdien ją fotografuoju, filmuoju, o vakare, kai ji jau saldžiai miega, peržiūriu tą medžiagą po kelis kartus. Kai ji budrauja, pabučiuoju ją kokį tūkstantį kartų per valandą ir laikau ją ant rankų tiek, kiek ji nori. Kai ji gavo pirmąjį skiepą ir pirmą kartą verkė tikromis ašaromis, verkiau ir aš. Kai pirmą kartą valandai palikau ją vieną su vyru, jaučiau tokį stresą, kokio nejaučiau prieš šuolį parašiutu. Esu dėl jos pamišusi. Aš ją dievinu.
Bet meilė vaikeliui neturėtų panaikinti to, kas esame. Neturėtų paslėpti užmarštin mūsų asmenybės, poreikių, hobių, draugystės su bičiuliais, kitų vaidmenų, o ypač romantiškų santykių su vyru. Jei augindama savo mažylę neturėčiau galimybės kurti savo mėgiamo verslo, užsiimti joga, keliauti ar rašyti, tuomet mažylė turėtų truputį liudnesnę, truputį apatiškesnę ir truputį apkūnesnę mamą. Tik visų vaidmenų išpildymas gali visiškai pripildyti širdį ir protą laimės užpildu. Savo identiteto išlaikymas ir buvimas mama mane daro laimingą kasdien. Ne visą dieną, bet kasdien po truputį.
Galbūt su manim nesutiksite, galbūt būdama mama jūs šimtu procentu realizuojate save ir jums visiškai užtenka vien tik šių pareigų. Ir puiku, juk ne visi esame iš vieno kelmo spirti. Vienaip ar kitaip, sveikinu mus visas tapus mamomis!
Gildutė
