Šią ypatingą datą visoje Vokietijoje, o ypač katalikiškajame Reino regione, lapkričio 11-ąją, Šv. Martyno dieną, sutemus galima pamatyti vaikų procesijas.
Prieš procesijai pajudant, prisimenama legenda, apie Šv. Martyną, kuris per šalčius pasidalino apsiaustu su ubagu, ir uždegama Šv. Martyno ugnis. Šiuo veiksmu norima prisiminti Šv. Martyno neštą žinią: „Kas pasidalina su kitu, tas laimi“.
Tai paskutinė rudens šventė, į kurią su savo vaikais nuėjome ir mes Vilniuje. Ši šventė organizuojama vokiečių kalbos besimokantiems mokiniams. Ji prasidėjo gražia giesme, kurią vaikai giedojo vokiškai, šv.Kazimiero bažnyčioje. Čia mokinukai trumpai suvaidino Martyno gyvenimą iki jam tampant vyskupu, kunigas palaimino visus susirinkusius ir sugiedojus dar pora giesmių, visi patraukėm į Bernardinų bažnyčią.
Beje, neatsiejamas Šv. Martyno dienos simbolis – žibintas. Mes labai stengėmės juos pasidaryti gražius ir patogius, juk dar laukė kelionė. Štai kokie jie išėjo.
Prieš einant į Bernardinų bažnyčią, mes tuos žibintus užsidegėm.
Kelionė neprailgo, buvo linksma, ėjo daug vaikų, kurie kiekvienas nešėsi po žibintą, o atėjus į Bernardinų bažyčios kiemelį mus pasitiko gyva muzika - pučiamųjų orkestrėlis, ir Ąžuolo bei Eglės labai laukti Martyno meduoliai bei karšta arbata.
Beje, mane labai sužavėjo rožės, kurios auga Bernardinų bažnyčios kieme, jos dar neišsigando šaltuko. Štai, kokios jos gražios!
Na ir pabaigai, visi žinome, kokia užburianti žibinto skleidžiama šviesa tamsoje. Šviesa – tai gėrio ir vilties simbolis. Tad retoriškai užbaigdama paklausiu Jūsų, ką gi reiškia šviesa mūsų gyvenime?
Su šiluma - Eglės ir Ąžuolo mama Laura
