Susipažinkite: mažas neklaužada Pixelis

Susipažinkite: mažas neklaužada Pixelis

28. Jun 00:31 floryte floryte

   Prieš mėnesį į namus parsivežėme nediduką,  2 - jų mėnesių katinuką. Tiesą sakant, jis mūsų namuose buvo labai laukiamas, tiesiog išsvajotas. Prieš - 3 metus netekome brangaus katino Markyzo. Jo gedėjome labai labai, ir turėjo praeiti nemažai laiko, kol nusprendėme į namus vėl priimti kokį katinuką. Prieš daugiau nei metus, paliktą be mamos, vos praregėjusį mažylį iš gyvūnų globos namų parsivežėme iš toli, iš už 200 kilometrų. Deja, mažylis neišgyveno, kad ir labai stengėmės. Netrukus, tiesiog iš gatvės paėmėme dar vieną benamį beglobiuką kačiuką. Deja, bet virusas, tūnojęs jo organizme, buvo baisus, mažylis irgi neišgyveno. Po dviejų netekčių mūsų šeima buvo labai nusiminusi, pasimetusi ir dar daug negerų jausmų išgyvenusi, tad metus tiesiog gedėjome. Šių metų gegužės mėnesį vėl išdrįsome į namus priimti katiniškos giminės mažylį. Jį paėmėme iš šeimos, kur katė atsivedė kačiukų. Benamiukų iš globos namų ar gatvės nebedrįsome paimti, nes prieš tai turėtus kačiukus gydėme pas gydytojus, ir šie paaiškino, kad gyvūnų prieglaudose ar gatvėse įvairūs pavojingi virusai katėms gana dažni. Taigi, štai toks mielas mažas rainis atkeliavo pas mus.

  Jau net vežantis jį namo, buvo neįtikėtinai drąsus, o parsivežus namo, jautėsi taip, tarsi visuomet čia gyvenęs. Pavadinome jį Pixeliu, nors, tiesą sakant, jam labiau tiktų vardas Bandito, nes būtent toks nutrūktgalvis jis ir pasirodė. Labai judrus, smalsus, namuose tiesiog skraidantis. Kandantis smarkiai. Žinoma, jis - vaikas, norintis žaisti, tačiau mielą mažylį ėmėmės auklėti, nes kitaip bus nusiaubti namai, o mes visi apkandžioti ir apdraskyti. Katinukas nėra laukinis, labai nori bendrauti, tačiau tas jo pasiutęs būdas - ko gero, jo charakterio ypatybė. Na, bet gyvūnai, kaip ir žmonės, visi skirtingi. Taigi, namuose jau sunaikinta dalis gėlių, yra sudaužytų vazonų, suplėšytų drabužių, išnešiotų daiktų. Jis labai mėgsta dantimis pačiupti kokius nors daiktus, pvz, kempinėlę, kojines nešiotis po namus. Labai jaudinomės, ar mūsų šuo neskriaus kačiuko, nes labai lojo ant jo ir urzgė. Tačiau, nutiko viskas atvirkščiai. Tai kačiukas skriaudžia ir terorizuoja mūsų Korą, apdalindamas antausiais ir t.t.

   Pixelį pratiname ir prie lauko. Ten jis puikiai jaučiasi. Kol kas vis dar su pavadėliu, nes bijome, kad išbėgs į gatvę. Bandymų tai padaryti jau buvo. Užkabinome antkakliuką su telefono numeriu ir jo vardu, jei pasimestų. Nerimaujame, kad katinukas toks bebaimis. Nebijo nieko, net didelių šunų. Išsigandome, kai iškišo savo galvą per tvorą, kur buvo didelis kaimynų šuo. Tikėkimės, augdamas suprotingės. 

   Pats gražiausias filmas, kurį mes dabar nuolat žiūrime - "Miegantis Pixelis". Išties žavu! Miegantys kačiukai, tokie pat žavūs, kaip ir miegantys kūdikiai. Beje, Pixelis labai mėgsta miegoti su žmonėmis. Tada nieko kito nelieka, kaip įamžinti tokias akimirkas.

Pixelis visai nebijo vandens! Juo mėgaujasi.

 

Jį labai traukia kojos, tad tokį švelnų, o kartais ir nelabai, masažiuką, gaunu sistemingai.

   Dabar mūsų namuose dažni riksmai, o labiausiai vartotinas žodis - "škac". Nes Pixelis - neklaužada, nuolat krečiantis išdaigas. Bet mes jį mylime iš visos širdies! Ir tikimės, kad  užaugęs jis bus solidus žavus katinas!

jaldija jaldija 29. Jun 22:47

Koks mielas jūsų pasiutėlis Pixelis ❤

floryte floryte 28. Jun 09:11

Gintare, po kiekvieno katinuko netekties, mūsų šeimai beveik psichologo reikėjo. Bet mes esame už tai, kad ne pirkti augintinius reikia, bet paimti tuos, kurie nėra veisliniai ir neturi namų.

Gintarep Gintarep 28. Jun 08:16

Oi, nerealu!!! Kažkada norejau užklausti dėl katinukų, bet pagalvojau kad skaudi tema, kaip mums dabar šunys.... Iš prieglaudų probleminiai... Ir dar pamenu mums pasakė, kad 18 val (dar darbas ir būreliai) atvažinės patikrinti, kaip augintiniui sekasi pas mus gyventi, o per išeiginės 8 val. (mes visi dar miegam)..