Susipažinkime: Titė Miku - paslaptinga “Triušiukų abėcėlės” autorė

Gal jau girdėjote apie Titę Miku...Tai nuostabios eiliuotos “Triušiukų abėcėlės” autorė. Tai viena paslaptingiausių knygų. Kodėl? Ogi apie ją šneka daugelis, tačiau šios knygos nė su žiburiu nerasi knygynuose... Susipažinkime su šia jautria, švelnia moterimi, kuri geba taip puikiai suprasti triušiukų pasaulį.

Iš karto užbėgsiu įvykiams už akių ir išduosiu, jog šeštadienį po Velykų rengiamas Triušiukų rytmetys – tai bus ypatinga šventinė programa, skirta tik “Mamyčių klubo” nariams. Tačiau apie visa tai su detalėmis šiek tiek vėliau, na o dabar susipažinkime iš arčiau su Tite Miku, kurios tikrasis vardas Juventa. Kas ji iš tiesų?

Kuo jaučiatės nustebinusi pasaulį?

Oho! Kokia rimta pradžia! :) Štai imsiu ir atsakysiu! Iki šiol stebinu aplinkinius (o jie ir yra mano pasaulis) gebėjimu keistis! Manau, esu drąsi. Studijavau istorijos mokslus, dirbau TV žurnaliste, krimtau viešųjų ryšių paslaptis ir .... Iš visur susirinkau naudingiausių žinių, patirčių! Prisikroviau jų pilnas kišenes ir dabar galiu jomis naudotis, kad įdomiai gyvenčiau toliau. Nebebijau rizikuoti, nes jau esu “likusi ant ledo” ir žinau, ką tai reiškia ir kaip atsistoti ant tvirtos žemės.

Drauge su vyru Pauliumi sukūrėme “Triušiukų abėcėlę”. Ji atvėrė naujus kelius ir galimybes: iki šiol išradinėjame stalo žaidimus, susitvėrė smagios edukacinės programos vaikams, paskaitos mamoms apie linksmą skaitymą, smagius vaidinimus, nenuobodų šeimos buvimą drauge, depresijas ir pergales prieš jas!

Dažniausiai visi galvojame, kad pasaulis yra matęs tiek daug genialių, protingų, talentingų žmonių, kad mes – pernelyg smulkūs ir nereikšmingi... O iš tiesų, gyvename būtent šią akimirką, ne prieš 100 metų ir ne kitose civilizacijose, tad šią akimirką galime jaustis ir būti pačiais nuostabiausiais ir genialiausiais! Tai skiepiju ir savo vaikams. :)

Kuo pasaulis stebina jus?

O! Pasaulis mane stebina nenurimdamas! Pradedant gamtos grožiu, gėlių spalvomis, kasdienėmis, netikėtomis vaikų mintimis, jų augimu... Iškilęs, cinamonu kvepiantis obuolių pyragas – taip pat nuostabu! Ir puodelis, nukritęs ant žemės ir nesudužęs.... Dažnai stebina technologijos, kurios keičiasi taip greitai, kad vargu ar kas nors geba aprėpti visas naujoves!

Mane stebina mano neklusnūs plaukai, kuriuos vis susuku, o jie ima ir išsileidžia! Stebina virtuvės kriauklė, kuri nežinomu būdu vis prisipildo nešvarių indų, nors tu ką! Ir svetainės kilimas, kuris nepasiduoda jokiems prašymams pabūti visiškai švariu.... :) Pasaulis tikrai stebina!

Kada pasijutote užaugusi?

Kai įstojau į Vilniaus universitetą. :) Po mokyklos muštro, išvykus mokytis į kitą miestą, susidūrus su visomis laisvėmis ir galimybėmis... Tuomet jaučiausi laaaaabai suaugusi! Kaip gerai, kad su laiku tas jausmas tirpo.. Netgi dabar nesu suaugusi, nors turiu 15-metį sūnų ir 11- metę dukrą. Taip, būnu griežta, pikta, reikalaujanti. Bet tai dar nereiškia, kad suaugusi. Ir klystu dažnai labai vaikiškai...Juk istorijas apie triušiukus negalėtų rašyti visai suaugęs žmogus. Yra mumyse tas vaikystės trupinėlis... Vienuose – mažesnis, kituose – visas trupinys! :)

Kada jaučiatės maža?

Maža pasijuntu, kai kas nors nepelnytai įžeidžia, aprėkia, pažemina. Taip būna. Ir nemoku nuo to atsiriboti. Esu atvira visiems, nes manau, kad privalau dalintis gerais jausmais, žodžiais.

Laiminga kaip vaikystėje jaučiuosi su senais draugais! Maža pasijuntu žaislų parduotuvėse. Esu visiška beginklė prieš lėles! Iki šiol pirkčiau jas, nors ir turiu gal pusšimtį savo vaikystės lėlių sename močiutės bufete. Iki šiol piešiu popierines lėles....Beje, savo knygą pasirašiau vaikystės vardu – Titė Miku. Taip pati save vadinau, kai dar buvau visai mažutė, juk ištarti vardą Juventa – ne mažų vaikų darbas!

Ar knygų rašymas – tai profesija?

Knygos rašymas – didelė laimė! Tuomet teleportuojuosi į pasaką. Ir viskas ten pažįstama: pasitikti atstraksi Išdykėlis Ignas, Alamberas vaišina mane arbata, Julytė mojuoja letenėle iš savo jurginų kiemelio, o Pranukas pasiūlo pukų pagalvėlę.... Tai ilgaausiai triušiukai, gyvenantys “Triušiukų abėcėlėje”. Tiesa, dabar jau pasakėlės ir antrai knygutei sugulė. Vėl iš Triušių miestelio. Šie švelnūs padarėliai – tikra gyvūnų terapija mažiems ir dideliems. Gal todėl, kad knygos iliustracijos – fotografuotos, kad triušiukai – tikri, knyga ši veikia kaip...medus.

Vaikai lengvai įžengia į pasakišką Triušių miestelį, drauge skaito eilėraščius, ieško pasimetusių daiktų, pažįsta ir perpranta raides. Juk kiekviena raidė – tai naujas draugas! A – tai Alamberas Atlėpausis, B – baltakojė Bangelė, C – kepėja Cikutė. Tai tikras, kupinas gerumo ir meilės pasaulis!

Kodėl jūsų knygos ir žaidimų nėra knygynuose?

Iš tiesų, “Triušiukų abėcėlė” yra tik viename mažame knygynėlyje Antakalnyje. Mes patys ją parduodame, triušiukų palinkėjimus įrašome. Kiekvienam vaikui – skirtingus. Argi galėtume tai daryti, jeigu knyga stovėtų lentynose? Ne. Ten ji būtų viena iš daugelio... O dabar ji – ypatinga, skirta tik tam žmogui ir jokiam kitam. :) Beje, daugybei vaikų “Triušiukų abėcėlę” siunčiame paštu. Su autografu, žinoma! Reikia tik užsukti į svetainę www.triusiukuabecele.lt Ir, žinoma, kviečiame atlėkti į mūsų Triušiukų rytmečius!

Ar tikrai jūsų knyga turi stebuklingų galių?

Tikrai. Pirmiausiai, ji stebuklingai greitai išmoko skaityti! Ir tai patvirtintų mamos, kurios per dvejus metus, kai knygelė yra išleista, tai jau patyrė. Kiekvienos parodos ar mugės metu susirenkame daugybę padėkų! Jau žinau, kad ta mūsų meilė ir džiaugsmas, liejęsis upėmis, kuriant “Triušiukų abėcėlę”, spinduliuoja! Ją jaučia visi, atvertę knygą. Ir dėl to labai džiaugiuosi! Antriausiai, šia knyga galima išsiburti ... sapnus! Tikrai, tikrai! Jau patikrinta.

Kaip? Ateikite į Triušiukų rytmetį, tikrai sužinosite!

Ačiū už smagų pašnekesį ir iki susimatymo po Velykų!