Su širdelių diena!

Kai sekmadienio vakarą plakiau morengą, Jonytė nustebusi teiravosi, ar vėl ateis Kalėdų Senelis. Mažoji iki šiol gyvena žiemos švenčių dvasia ir kiekvieną vakarą ant lovytės priklijuotam Kalėdų Senelio lipdukui prižada „nepaskandinti“ pataliukų. Paaiškinau, kad saldumynus ruošiu širdelių šventei. Tuo mūsų pokalbis ir baigėsi. Bet jos minties siūlas, panašu, raizgėsi visą naktį, nes pabudusi 4:42 val. pareiškė, kad dar truputį pamiegos, o tada jau bus šviesu ir ateis širdelių šventė.

Iš pat ryto greta minėto kalėdinio lipduko priklijavome širdutę. O tada pažvelgę pro langą supratome, kad su meilės diena pamažu ateina ir pavasaris. Tad išsiruošėme pabraidžioti paežeriais. Aplankėme vis dar žiemojančias žvejų valtis, tiltu nukeliavome į salą, kišenes užpildėme mažyčiais juodalksnių kankorėžėliais, kuriuos Jonė praminė leliukais. Stebėjomės triukšmingų varnų gausa, grožėjomis paežerio beržų alėja ir tyliai piktinomės neatsargiais poledinės žūklės mėgėjais. Gamta jau tikrai kvepia pavasariu. Tai įrodė ir vakar aplankyti senelio triušiai, kurie vos palietę kojomis žemę, puolė gardžiuotis pirmaisiais žolės stiebeliais. Juk beliko dvi savaitės iki kovo!

Popietę Meilės dieną paminėjome su savo pasiruoštais desertukais ir vietinės kepėjos pagamintu šimtalapiu. O Jonės žaisliukai buvo supažindindinti su širdelių švente – dauguma gavo po raudoną lipduką.