Štai ir aš, VAIDA: Kartais labai gera, kartais piktesnė už raganą

Na štai, ir aš. Jums visoms jau beveik žinoma...

Esu Vaida Semėnienė. Man 27 - eri.

Gimiau ir augau Molėtuose, o dabar jau 9 metus gyvenu Vilniuje.

Esu diplomuota laisvalaikio ir pramogų organizatorė arba, paprasčiau sakant, renginių režisierė. Bet pagal specialybę kažkodėl dirbu mažai. Net pačiai įdomu - kodėl? Tikriausiai todėl, kad mane gyvenimas vis nubloškia kažkur kitur.

Turiu nuostabų vyrą, vardu Tomas.

Esame jau šešerius metus kartu. Kadangi jis man pasipiršo po pažinties praėjus 20 dienų (ir aš sutikau), tai galima sakyti, kad mes šeima nuo pirmųjų mūsų pažinties dienų.

Auginame dvi dukrytes. Gelminei jau 5-eri, o mažajai Atėnei be dviejų mėnesių - dveji. Labai norėčiau dar dviejų vaikučių. Ir tikiu, kad juos turėsiu.

Gelminei vardą išrinko jos pusseserė Meda. Dar gimdymo namuose galvojom apie Žemynos arba Tomutės vardą. Paskambino Medutė ir pasakė, kad nupiešė atvirutę ir užrašė GELMINĖ. Kaip gi dabar išmesti atvirutę? Taip ir liko Gelminė.

O Atėnei vardą išrinkome kartu su vyru.

Labiausiai mėgstu vasaras praleisti kaime.

Mylimiausia dainininkė - Violeta Riaubiškytė. Niekaip negaliu suprasti, iš kur pas moterį toks nepakartojamas balsas? Dar labai didelę meilę jaučiu Džordanai (juk su jos dainomis užaugau).

Filmų ir serialų neturiu kada žiūrėti. Labai mėgstu laidą "Susitikime virtuvėje su IKI".  Na, nežinau ar laidą, ar Liną Samėną. Tikriausiai Liną. Taip pat niekada nepraleidžiu "Mamyčių Klubo".

Pasaulio mačiusi aš dar mažai (tikiuosi, kad vyras pasitaisys ir padovanos man daugiau kelionių :)), bet labai patiko Praha. O svajoju nedaug, tik su šeima aplankyti Turkiją.

Knygą tikriausiai rankoj laikiau tik studijų laikais, bet visada nusiperku žurnalą "Moteris" ir kaip gi be pletkų žurnaliuko "Žmonės"?

Laisvu laiku visada aplankau draugus!!!

Turiu ir vieną įprotį, kurio pati negaliu pakęsti. Supykusi ant savęs dėl savo nesėkmių visada paversiu vyrą kaltu. Gerai, kad jis protingas ir dažniausiai patyli, o praėjus "mano audrai" tenka man savo Princo atsiprašyti...

Visada sakau, kad elgtumėmės taip, kaip norėtume, jog su mumis elgtųsi... (Bet iš patirties galiu pasakyti, kad nevisada tai pasitvirtina).

Iš vaikystės prisiminimų yra daug, bet dabar prisiminiau ir niekada nepamiršiu, kaip važiuodavau karutyje anksti anksti ryte su močiute į pieninę, vėliau grybaudavom, o tada tie miltiniai blynai "Širdelės"...

Laimė – tai, kada visi šeimoje sveiki, mylintys ir mylimi. Ar gali dar kažko reikėti? Pinigų? Taip, jie reikalingi. Bet viskam savas laikas.

Štai tokia aš ir esu. Kartais labai gera, kartais piktesnė už raganą, bet tikrai visus mylinti.