Kas aš tokia ir kaip čia atsiradau, galite šiek tiek pašniukštinėti mano prisistatymo anketoje:
O jei trumpai - esu vilnietė Eglė, auginanti dukrytę Saulę, kuriai rugpjūtį stuktels penkeri. Jau visa panelė…Uch, kaip švęsime penkmečio jubiliejų :)
Visuomet svajojau turėti šeimą, pilną, su keliais vaikučiais, namu (gal dar šuniu), sodą, kuriame bet kada gali nulėkti nusiskinti obuolių, daržą su braškėmis…
Didžioji svajonės dalis išsipildė – turiu nuostabią mergaitę (ilgai jos laukiau), deja, šeima iširo, tačiau su Saulės tėčiu išsiskyrėme be didelių pykčių, likome draugais. Anksčiau net nebūčiau pagalvojusi, jog tai įmanoma.
{smallpic:1}
Dag dalykų gyvenime, atrodo, yra neįmanomų, rodos, tau per sudėtingų, nepakeliamų, tačiau gyvenimas parodo visai ką kita…gal užgrūdina.
Na ką aš čia…žodžiu, klausinėkite. Tačiau ryte vienam pusvalandžiui turėsiu atitrūkti nuo jūsų, mat namie žūt būt turėsiu atlikti kineziterapeutės nurodytus pratimus – kas reikia tai reikia, kitaip mano nugarai – galas.
Ir dar – labai atsiprašau iš anksto, aštuntą ryte tikrai negalėsiu prisėsti, nes esu pelėda, septintą ryte nė su varpais manęs neprikeltumėte (o dar dukrą į darželį), nes dažniausiai iki vėlumos dirbu ;) (gal nepyksite labai) – o po to visą dieną iki vėlumos skirsiu tik JUMS!!!
Kaip tapti dienos herojumi, skaitykite čia: tapk-dienos-herojumi
Kas norite pabūti DIENOS HEROJUMI?
Birželio 17 - ketvirtadienis - ASTA (aaaastaaa)
Birželio 18 - ...
Jei nori tapti Dienos herojumi,
siųsk savo prisistatymą per MK mygtuką "Tapk Mamyčių klubo autoriumi" (dešinėje portalo pusėje po Panthenol reklama)
Tam tereikia nedaug papasakoti apie save, įkelti kelias nuotraukas, nurodyti dieną, kada galėsite atsakinėti į klausimus, ir savo telefono numerį, jei reiktų su jumis susisiekti.
regina, žinoma yra jaudulys, jau seniai jis yra, kai tik ėmėme galvoti ir organizuoti su vaida šį renginį (oi kiek visko, pasirodo, reikia apgalvoti), bet labai labai laukiu, ir tikiu, kad kai MK gimtad ateis tai turbūt net nespėsiu suvokti kaip viskas baigėsi (kaip su vestuvėmis būna 😀)
aidar, trokšta širdis, kad dukra būtų sveika (kas vakarą meldžiuosi už tai) ir dėkoju dievui kad esam sveikos, o šaip daug ko trokštu...na gerai, pasakysiu - abipusės meilės 😀 ir noriu niekada nebūti nuobodi 😀
Istrigo tavo prisiminimai apie vaikyste.As net nezinau kodel vaikai seimoje pykstasi vyresnysis su mazuoju.Bet kai mes badydavomes zodziais su jaunesniaja sesute,mama sakydavo ,kad jus be galo panasios savo charakteriu,visada ta neigiau,bet metams begant pradejau patiketi mamos zodziais.Dziaugiuos kad dabar atradote viena kita ir turite ka pasakyti .Manau,labai svarbu gyvenime moketi atleisti.Atleidimas sutrauko visas grandines.Svarbiausia valdyti savo jausmus.Sakyk prasau,ar buvo situaciju kai issiliejo jausmai per krastus ir tu del to labai griauzeisi?
labas lappute 😀 net negalėčau palyginti šio darbo su ankstesniais, nes darbą mk net nepavadinčiau žurnalistika. Čia daugiau esu kaip vadovė, kaip "tarpininkė", kaip padėjėja bendrauti mamos viena su kita, perkelti jų idėjas į "eterį". Labai smagu kai pati ką nors parašau, kokį reportažą ar rimtesnį interviu, tada vėl manyje atsibunda profesinė ambicija. Labai vertinu darbą dienraštyje ir kituose leidiniuose, tačiau dabar kol kas nebenorėčiau lakstyti kasdien po reportažus, rankioti seime naujienas, iki išnanktų būti kokiame nors renginyje (gal nebe tas amžius 😀 Aš mamyčių klube atradau kitą save, nežinau kad sugebu dirbti va štai tokį darbą, suvaldyti oktią krūvą informacijos ir pan. Bet sakau, nežinau ką gyvenima pasiūlys, gal vėl man reikės to tikrojo žurnalsitinio darbo
nu db uzduosiu kvaila klausima-redakcija tai jusu kompiuteris ar kazkoks biuras?nu manau supratot ka turejau galvoje.
ar jūs,viena nusprendžiat,kas laimi konkursus ar savaitės prižus?
jus labiau romantike ar realiste?
dėl mk pamąstau, žinoma...ir anksčiau sakydavau sau, kad galbūt aš laikinai žurnalistikoje, na gal dar metelius, na gal dar kitus padirbsiu, bet gyvenimas man vis kažką pasiūlo 😀 kaip gera kai jautiesi reikalingas ir profesine prasme gali tubulėti, kai tau paskambina draugai kolegos kuo nors pasitarti. O gal ir visą gyv dirbsiu panašų darbą, ką gali žinoti. Laura, nežinau, net negalvoju kaip bus su mk ir kur kada aš būsiu (žinoma, neamžinai), gal vieną dieną ims viskas ir atsibos (na, tos mamyčių temos, juk ir vaikas auga, gal nebebus aktualu niekas), bet nemėgstu užbėgti už akių...įdomu sulaukti malonių siurpizų iš gyvenimo, likimo, ar ne 😀
laurike, labai mėgstu įvėpti miško oro arba man labai patinka nupjautos žolės kvapas - galėčiau atsigulti į pievą ar pamiškėje ir gulėti gulėti...net nieko nemąstyti, nes ir taip gera
žiūrint koks tas vyriškis kuris kalbina - jei cigaretės prašo ar šiaip koks bomžiukas ar su treningais vyrukasm tai net nesustočiau 😉 o jei visai simpatiškas ir šiaip jauti kad kulūringas inteligentiškas, tai kodėl gi nesustojus ir netsakius jam į klausimą 😉 bet neskubėčiau eiti į kavinę 😉
ar esate'' jausmų'' zmogus? ar labiau linkus slėpti emocijas?
kaip reikes valdyti emocijas ir neižbučiuoti jusų kai kurių 😃 😃 😃 😛
sunku apie gyvenimo svajones 😀 svajonė buvo turėti šeimą, kaip rašiau, namuką, gerą mylintį vyrą, vaikučių, įdomų užsiėmimą gyvenime. Praktiškos tokios mano svajonės...tokios ir liko. Tikrai esu laiminga kad turiu dukrą ir nenorėčiau vadintis vieniša mama, nes tikrai nesu vieniša 😉 bet mylimo vyro norėčiau šalia, tuomet, rodos, gali nuversti kalnus 😀 Man net karjera nėra svarbu, svarbu kad mėgstu daryti tai ką darau ir kad būtų iš ko gyventi, o visa kita...užgyvenama
ar yra jaudulys prieš MK gimke?.....😉
Aciu Deimante-ir tikrai sori...😉Tykekimes ,kad viskas gerai,juk negali but blogai.😀
Ko labiausiai trokšta jūsų,širdelė?
Labas,Egle,apmete tave klausimais(smagu).Visada norejau paklausti taves,tu ne vienus metus pries mk dirbai daug rimtesneje terpeje:ir dienrastyje rimtam ir bulvariniame(nuostabus straipsniai)-tai buvo ir kuryba,ir bendravimas su daug idomesniais zmonemis(as taip galvoju),tu cia tikrai neatsiskleidi,tau per maza vietos.Pasakyk prasau,koki darba tau turetu pasiulyti,kad paliktum si?(tikiuos nesikartoju)
Labas živile, na pakeisti nieko nenorėčiau (jau rašiau bet nesvarbu 😀 nes nebūtų to, ką dabar turiu - juk gyvenimo įvykių grandinės sulipintos būtent taip kaip reikia, sutinki tuos žmones, kokius reikia, duodi kažką, kažką pasiimi ir eini toliau, su kažkuo išsiskiri, su kažkuo pakeliui....va dėl to esu tokia kokia esu, turiu Saulę ir esu laiminga 😀
eglute,kur yra pradzia,yra ir pabaiga...bet slapciausioj sirdies kertelej nepgalvojat kaip reiktu atsisveikinti su MK?na kokia pabaiga matote(nesakau,kad MK"uzsidarys" bet juk visko buna)
oi negalvoju kaip bus su tais bernužėliais, kokia Saulė bus panelė (bet labai įdomu, juk dalį savęs, savo charakterio jai perduodu)...bet va kad ir vakar žaidė su kažkokias berniukais, beldžiasi į duris - o gi ji ten stovi, Vaidos Gelminė ir dar du bachuriukai...nu nieko sau - pamaniau, pradės bernužėlius vestis namo (bet jie tik palydėjo 😀