Nuo vakar vakaro mus užpuolė "ožiukai", net nebežinau, ko griebtis, o viskas atrodo štai šitaip: vaikas nori lįsti į šiukšliadėžę. Kai sakai "niu niu", jis pažiūri kreivai ir pradeda staugti.
Kai vaikas nori gerti, pradeda vėl rėkti, o anksčiau paprašydavo. O nuo vakar rėkia ir verkia, beveik visąlaik reikalauja "opos" (paimti ant kelių), o kai paimi, pradeda rėkti, muistytis.
Žodžiu, pats nežino, kas darosi, o gražiausia tai, kad prieš mėnesį baigiau maitinti krūtimi, o jis vakar atsiminė ir mane visaip tampė, bandė prieiti. Bet iki šiol jokių cirkų nebūdavo.
Kaip jūs, mamytės, tvarkotės su ožiukais ir kaip juos varote lauk? Ar visada jie būna, ar staiga apsilanko?
Na mum ir opi problema tai. Vyrui trūksta kantrybė tai per užpakalį pliaukštelėja, aš ir buvau taip dariusi, bet neskaudžiai ir vaikui tas faktas tėra dar didesnės isterijos iššaukimas, net jei ir neskauda, bet užtenka to fakto. O bandom visaip ožius varyti ir draugiškai nušnekint, ir veika užsiimti, bet jis dabar pagavęs tempą ir kai ko nori čia ir danar ima trypti, spiegti . . . Taigi dabar paguldau ant lovos ir nusisuku arba išenu ir pasakua, kad tokio ožiuko nenoriu, kai nusiraminsi ir nustosi verkt tada ateik pas mane ir būsim draugai. Dažniausiai padeda. Mažiui dabar beveik pustrečių metukų.
Vaida liux tavo variantas irgi taip sakau savajai😀 😃
pas mus tokiu dieliu oziuku nebuna, kaip Jurga minejo tik zyzimas.Kai jau kazko labai pikta buna, neina susitarti, idedu i lovyte ir praeina po kiek laiko.Siaip kartasi padeda tik subarimas, veiklos naujos atradimas.
aš turbūt iš tų laimingųjų mamų, kurios nesutiko ožių nei auginant pirmagimę, nei auginant antragimį, nors ką čia žinai , pasigirsi ir mažasis pradės ožiuotis 😃. būna tokie zyzaliukai, kai pavargsta ar ko negauna, bet nepavadinčiau tai ožiais, jei jau pradeda ko nerimti tai yra dvi priežastys arba nori miego arba įdomesnės veiklos 😉
buna ir pas mus visko bet as stengiuosi nepasiduoti, kai jau rekia nevaldomai tai ykeliu y lovyte ir palieku kambary viena tai parekia parekia ir nusiramina 😃 kartais padeda griestesnis balsas arba soske
tada labai geras budas dar pasodint ant kedes vyduri kambario ir pasakyt o dabar issirek issikalbek o kai apsiraminsi galim kartu pasikalbet kas atsitiko,o mano mazasis jau 1 ir 7 menesiai kai ko nors uzsioziuoja tai atsigula ir verkia as net nekreipiu demesiu ir nueinu minutes neislaukias atvaro be asaru,vaikai mums visada buna mazi bet jie nori pasireiksti ir net pyktis ar oziukas cia yra normalus dalykas juk jus irgi kartais supykstat,tik reikia nukreipti juos gera linkme tegu issirekia jai reikia o jus nekreipkit demesio o veliau ramiai paaskint gali keleta dienu ir neduot rezultat,bet veliau jis supras kas cia seimininkas ir kad jis gali ramiai pasakyt ko nori ar net paprasyt,atrodo mazutis bet kai kalbiesi jie viska gerai supranta tik reikia but kantresniem sekmes😀
na musu irgi oziukai oziukai, tuiu vaika kuris kiekviena minute mane isbando, ziuri ar pasiduosiu ar ne....jeigu su vienais oziukais susitvarkeme, sekancia diena analogiska situacija ir vel ziuri kas toliau bus... taip ir tvarkomes einam i kambariuka pasedeti.visada reikalaujanti..ir stebinti musu suaugusiuju elgesi.bet as nenusileidziu tvarkomes siaip ne taip.
mes kol kas laukiam kol galėsim diplomatiškai tartis, kaip vaideliux... o dabar tiesiog leidžiu rėkti - ignoruoju, apsimetu, kad nieko negirdžiu ir nematau...
na jei mazas gerai veikia paguldyti i lova. o taip as vaikui nepasiduodu
Mes irgi vargstam su oziukais, dar kartais gelbsti pastatymas i kampa.
Na taip. Mums pradėjo veikti kažkur nuo dviejų šis auklėjimo būdas.
na mums šis variantas dar netinka... per mažas...
Mums geriausiai veikia kada verkiančiai pasakau: "Eik į kambarį, pagalvok apie savo elgesį. Kai būsi gera, ateik". Nuvedu, uždarau duris ir palieku. Parėkia ir ateina. Ir taip elgiuosi visada. Apsiramina.
turim ir mes šią bėdą... 😈 deje, vaistų "neišradom"... 😤