Sodiname tulpes!

    Kadangi labai myliu tulpes, tad dabar - kaip tik metas joms pasodinti, kad gegužės mėnesį galėčiau džiaugtis jų žiedais. Didžiąją dalį jų svogūnėlių turėjau išsikasusi dar vasarą, kai tulpės buvo ne tik nužydėję, bet ir jų lapai pagelto(per anksti iškasti svogūnėlių negalima, nes jie nebūna prikaupę maistingų medžiagų kitam sezonui. Beje, tulpei nužydėjus, lapų negalima nupjauti, nes jie brandina svogūnėlį). Vos keletą naujų rūšių tulpių nusipirkau ir šiemet. 

   Pirmiausia atrūšiavau tulpių svogūnėlius, pašalindama atrodančius nelabai kaip, nes jie gali turėti kokių nors ligų ir pan. Kadangi ne po visais svogūnėlių lukštais įlįsti pažiūrėti, ar ten viskas tvarkoj, nesislepia kokia grybinė liga, tai apsidrausdama visus svogūnėlius panardinau į kalio permaganato tirpalą ir palikau 30 min pamirkti.

    Kol svogūnėliai mirko, išsikasiau duobutes, gylio - maždaug 3 svogūnėlių dydžio. Anksčiau svogūnėlius tiesiog kaišiodavau po vieną į žemę, tačiau toks sodinimo būdas sudėtingesnis, užima daugiau laiko ir rizikuoji pažeisti svogūnėlį. Šioje žemėje vasarą augo jurginai, tad žemės papildomai purenti nereikėjo, ji ir taip buvo išpurenta. Tarp duobučių palikau šiokius tokius tarpelius, kad tulpėms nužydėjus, galėčiau pasodinti kažką, kas mane džiugins vasarą. Greičiausiai tai bus kažkokios vienmetės gėlės, tiksliau, jų daigeliai. Juk suprantate, kad tulpės pakankamai greit nužydi. Žemėje  buvo kažkokių šaknų, įtariu, kad - eglių, kurios auga už kelių metrų nuo tulpių sodinimo vietos. Kiek įstengiau, jas pašalinau. 

   Kai tulpių svogūnėlius ištraukiau iš kalio permaganato tirpalo, jas perliejau su švariu vandeniu (esu girdėjusi, kad užsilikęs šis tirpalas ant svogūnėlio, gali jam pakenkti, išgraužti). Šiais metais nutariau paeksperimentuoti ir svogūnėlius susodinti grupelėmis, vienas šalia kito. Labai trokštu gausių tulpių, juolab, kad dalį jų nuskinau. Pažiūrėsiu, ar jos bus patenkintos mano tokiu sumanymu.

   Na, ir svogūnėlius užbėriau tomis pačiomis žemėmis, kurias iškasiau. Kadangi viską sodinau šalia ūkinio pastato sienos, tulpių nei kuo mulčiuosiu, nei dengsiu.  Dabar šių tulpių svogūnėlių tikslas - išleisti šakneles ir įsitvirtinti žemėje iki prasidedant didesniems šalčiams.Viliuosi, kad taip ir bus. Ir, žinoma, norėtųsi protingos žiemos, su tam tikru šaltuku, o ne su pliusine temperatūra. Minusinė temperatūra reikalinga, kad tulpės pavasarį pražįstų. Be to - niekaip!

   Turėjau ir "pagalbininką", kuris bedūkdamas nuolat užlygindavo mano iškastas duobutes.

"Pagalbininką" nuo tokios "pagalbos" nušalinus", jis ėmėsi prižūrėtojo vaidmens, procesą stebėdamas jau nuo ūkinio pastato stogo. 

Ar jūs jau pasodinote savo svogūnines gėles?..