Žodis „mamytė“ nebūtinai susietas su nėštumu ir gimdymu. Mamytė ta, kuri vaikui padovanoja didžiausią savo turtą – meilę, rūpestį ir globą... Norėčiau pakalbėti apie itin skaudžią temą – įvaikinimas.
Namuose viena – beveik savaitę
Tikiu, kad gal atsiras kažkas, kam mano patirtis bus naudinga. Ir paprašysiu nedaryti vienos klaidos. Nepatikėsite, kokia aštri kartais gali būti atmintis, ypač, kai joje sukasi tamsūs dalykai. Juk ne veltui sakoma, geri dalykai greitai pamirštami, tuo tarpu blogis ilgai dar persekioja likimo keliu...
Savo vaikystę prisimenu nuo beveik 2 metukų, nuo tada, kada mane paliko tėvai. Viską kuo puikiausiai prisimenu: mamą, jos veidą. Prisimenu ir sunkias dienas, tada man dar nelabai suvokiamas: tėvai neturėjo, ką duoti man valgyti (gerdavo), todėl viliodavo ir gaudydavo balandžius, juos virdavo.
Prisimenu vien tik mamos veidą, vyrų buvo daug, tad nieko nežinau apie savo tėvą. Vieną rytą atsibudau lovelėje ir niekas nepriėjo prie manęs, kambariuose buvo mirtina tyla.. Prisimenu tik tiek, kad šiaip ne taip išsiropščiau iš lovelės ir pradėjau belsti duris į laiptinę ir garsiai verkti.
Galiausiai pro jas įsiveržė uniformuoti žmonės ir nusivežė mane į vaikų namus. Kaip neseniai paaiškėjo, aš namuose viena išbuvau beveik savaitę, ir jei ne kaimynai, paskambinę policijai, nežinau, kaip viskas būtų baigęsi...
Skaudžiausia – laikina globa
Vaikų namuose prasidėjo antras gyvenimo etapas. Čia kasdienybės nelabai pamenu, atmintyje išliko tik nuolatinės ašaros, nes auklės buvo labai griežtos, nuo menkiausio šurmulio mušdavo vaikus į nugarą. Kiekvieną malonesnį žmogų vadindavau mama.
Kažkurį laiką mane kartas nuo karto pasiimdavo viena moteris (kaip dabar paaiškėjo – motinos sesuo), bet geriau jau būtų neėmusi – nieko gero ten nematydavau, tik gėrimus ir muštynes, o skaudžiausia būdavo, kai pabuvus kelias dienas, jie mane grąžindavo.
Nors laikina globa atrodo labai gražus gestas, bet iš tiesų mažiems vaikams (kaip man tada) tai būdavo nuolatinis traumavimas, nes iš po kiekvieno grąžinimo verkdavau vos ne iki nualpimo ir nesuprasdavau, kodėl... Vėliau mane pradėjo globoti kita, visai nepažįstama moteris (dabartinė krikšto mama), nors tie nuolatiniai pasiėmimai savaitgaliais ir grąžinimai taip pat buvo skaudūs, tačiau jos rūpestis ir meilė man viską atstojo.
Suradau mamą ir tėtį!
Vėliau suėjus 3 metukams mane vežė į Vilniaus Santariškių ligoninę operuoti širdies ydą, krikšto mama mane nuolat lydėjo. Ligoninėje išgulėjau labai ilgai, nes supūliavo randas ir skyrė ilgą gydymą. Ir tuo metu, kol gulėjau – įvyko kažkas nuostabaus...Suradau mamą ir tėtį.
Prisimenu tik tiek: laksčiau kažkur viena koridoriais ir mane į palatą pakvietė sesutė, sakydama: „tavęs laukia svečiai“. Įėjusi į palatą pamačiau sėdinčius juos. Tada moteris manęs paklausė: „Rasyte, ar žinai, kas čia tave aplankė?“. Net nedvejodama pasakiau „mama“... Ir tada jau pasveikus iš ligoninės vykau į naujus namus, ten kur praleidau visą savo vaikystę, globojama karštai mylinčių tėvų.
Kurį laiką manęs nedomino praeitis, nors ji visada gyveno manyje. Augant metams augo ir mano supratimas apie tą praeitį. Būdavo, klausdavau tėvų, kodėl aš visa tai prisimenu, bet jie visada išsisukdavo, ir ko jie man nesakydavo: susapnavai, tave buvo pagrobę arba galiausiai piktai sakydavo – neprisigalvok nesąmonių, mes tavo tikrieji tėvai...
Tačiau aš tvirtai žinojau, kad taip nėra, man tereikėjo tik patvirtinimo ir viskas būtų susitvarkę. Jie nieko man nesakė iki pat pilnametystės. Buvau susitaikiusi su tuo ir daug metų nebekalbėjau ta tema.
Baigusi mokslus išvykau į Angliją dirbti. Ten turėdavau daug laiko mąstymui ir nusprendžiau grįžus atostogų žūt būt juos prispirti tai pasakyt... Grįžus pradėjau tą temą nemaloniu spaudimu: sakiau, kad buvau vaikų namuose ir man ten viską pasakė. Iš pradžių mama dar bandė kažkaip išsisukti, bet pagaliau tėtis susiprato ir užbaigė visą šį nesusipratimą pasakydamas tiesą.
Tada lyg akmuo nuo širdies nukrito. Nors buvo daug ašarų iš tėvų pusės, jie to labai bijojo, prisiekinėjo mane mylintis kaip tikrą savo vaiką, todėl nenorėjo man nieko sakyti ir auginti kaip
tikrą savo dukrą (aš buvau vienintelis jų vaikas, nes tikrų susilaukti negalėjo).
Tačiau man nereikėjo tų visų įrodymų – man net minties nekilo pykti ar kažką blogo sakyti tėvams... Aš juos be galo myliu ir esu labai dėkinga dėl suteikimo man šeimos... Skaudu tik dėl tų metų, kada praeitis nuolat sukdavosi mano mintyse ir neduodavo ramybės.
Šią visą istoriją papasakojau, norėdama pasakyti, jog skaudžiausi nutikimai, kad ir kaip anksti nutikę, palieka randą tiek atminty, tiek širdy. Ir būna dar skaudžiau, kai žinodama tiesą negali jos įrodyti...
Nedarykite tokių klaidų, tikrai vaikai, žinodami tiesą, šeimą mylės dar labiau...Dabar aš nė kiek nesigailiu savo praeities, todėl drąsiai apie ją pasakoju. Manau, kiekvienam gyvenimas yra didelė pamoka. Manoji išmokė didelės stiprybės, gyvenime aš labai retai verkiu, esu be galo rami. Dabar auginu savo vaikutį ir jis atstoja praeities sunkumus. Gera, kai galiu jam suteikti tai, kas man nebuvo duota kūdikystėje.
{pic:1}
Myliu tave, Titai...
Mama Rasa
Labai skaudu tokia tema kalbeti,nes pati turiu isivaikinusi mergaite jai 10metu ,po to Dievulis turbut tai norejo susilaukiau 2 dukru,vienai 7metai,o kitai 8menesiai,bet esme ta kada ir kaip reikia jai papasakoti,mes su vyru bijom tos minutes ,Ji augo taip kaip musu dukra nuo 8menesiu.Syki parejusi verke ,nes besirdes drauges jai i akis pasake kad ivaikinta,bet mes padarem si karta viska kad ji nepatiketu ka drauges sneka ,bet tai buvo syki bus ir antra.Ka daryti,sirdis asaroja,kai pagalvoji .
Mama, Rasa, labai Jums ačiū už šitą pasakojimą, nors jis ir liūdnas, bet verčiantis susimąstyti. Skaitau ir verkiu, bet tuo pačiu ir džiaugiuosi. Gerai, kad Jums pasisekė, kad pasisektų ir kitiems vaikams. Gaila, kad taip gyvenimas sutvertas, kad kai kas palieka savo vaikus. Stiprybės ir laimės, meilės Jums.....
skaudu kai vaikai prisimena tokius dalikus,nes vaikyste pats nuostabiaus laikas
deja taip
kaip graudu,kaip tai nutinka☹ visur tik netiesa
Noreciau papasakot ir savo istorija.man dabar yra 19m. auginu 2 vaikucius poryte 2ir4m., esu istekejusi ir gyvenu su globejais.
PAS TIKRUOSIUS ,,TEVUS"
Tada pas tikruosius tevus augau as iki 2.m.,mano sesuo EVELINA jai buvo 4m.,ir mano naujagimis broliukas. Tevai buvo alkoholikai mus palikdavo vienus namuose. Evelina man kartais teslos paruosdavo kad pavalgytcia -tai budavo miltai ir vanduo.Karta as besupdama broliuka isverciau is vezimelio oi tada man kliuvo nuo tevo-parverte mane ant lovos galo ir per nuoga kuna prie baslio prisirises laidu raktu mane dauzydavo. Atsimenu kai tevai negryzdavo namo as su sesute eidavau basomis kolomis per sniegus pas zmones prasyti nors duonos kasnelio.Ir taip kazdien. Atejo tas laikas kai atvaziavo vaiku teise mus issivesti tada as labai verkiau palindau po spinta kad neisvestu,bet isveze budama masinoj ziurejau pro galini langa ir tada taip verkiau kad net krupciojau.
STAI IR VAIKU NAMUOSE MES
Mane su sesute atvede i dideli kambari kur buvo labai daug vaiku,zaislu ir grazi silta patalpa, tada man sirdele nusvito ir pirmas mano zodis buvo kada duo man valgyt.O mano broliuka nunese i naujagymiu grupe. Tada mano sesute sirgo ji nelaikydavo slapimo ir darydavo i kelnes. Karta mano sesuo prisisisiojo ir budinti aukletoja mus tiesiog izeidinedama nugrude i vonia ir man liepe isskalpti jos drabuzius ji man tare ,,tavo invalide sesuo tu ja ir rupinkis nezadu skalpt jos myzalus nes kitaip busit be vakarienes". Patikekit ir as su sesute skalbem.Po kiek laiko atejo patikrint pasizeje i mudvi ir tare ,,nezekit vistiek liksit be vakarienes cia jums bausme kad invalides esat"Ir ka likom be vakarienes. Nakti babudusi uzsimaniau i tuoleta ir pamaciau negyva pele gulincia prie radiatoriaus ir pasiemau ja ir atsigiliau kartu i lova su ja. Tada sa nieko nezinojau ni kas yra pele nei kas yra saldaine tik zinojau kas yra badas,skurdas,alkis ir smurtas. Ryte atejusi auklitoja mus zadina ir pamate kad pas mane guli lovoj pele,ji pradejo zviekti o as verkti nezinodama ka blogo padariau ji mane pradejo musti trangyti per veida tada liepe ismesti ja. Po to mus nuvede visus i valgykla buvo ipilta barsciu sriuba pradejau ja godziai valgyt net atiminejau is kitu kad butu jos kuo daugiau privalgius tos sriubos,beto aulitoja mate ka as padariau ji man atnese dar sriubos as pastumiau bliudeli su sriuba nuo saves ti ji pajeme mane uz plauku ir imurgde veida i sriuba ,,esk daba".
Ir taip praleidau as ten nepilnus 3m.
SVECIAI
Staiga kazkas atidaro musu grupes duris ir ieina direktore ir dar 3 moteriskes, nesdamos pilnus maiselius. Jos pradejo dalinti zaisliukus saldainius.
,,PRASYMAS-BUK MANO MAMA"
Staiga prilekiu prie vienos moteriskes apsikabinu jos kelius ir sakau jai ,,BUK MANO MAMA". Ji gavo soka ir labai susigraudino.Ji labai buvo maloni. Pasibuvusios pas mus jos isejo.
SAVAITGALIS PAS GLOBEJA, MAN BUVO 4,5M.
Kita diena mane aplanko ta pati moteriske kur jos paprasiau buti mano mama.Ji sako man ar nori pas mane i svecius savaitgaliui as labai apsidziaugiau. Ir iskeliauju pas ja. Uzlipu laiptais ji atrakina kambario duris ir izengiu i vidu ten mane pasitiko didelis gauruotas suo ir pradejo laizyti mane o as tuo tarpu buvau labai laiminga. Ten buvo didziulis balkonas,ir jaukus kambarys. Kol as dairiausi ir vaikstinejau po kambari ji taise vakariene.Staiga i duris skambutis ji eina prie duru ir as griudaba is paskos(beto tada as sunkiai vaiksciot mokejau,nepaeidavau,griudavau),izengia pro duris aukstas normalaus sudejimo vyras jis buvo jos vyras. Ir jis stovedabas tarbdury sako- is kur tas vaikas ji atsake jam kad is vaiku namu paeme.Jis nusijuoke ir tare kad meluoi,ji atsake kad ne. Iejes i vidu jis atsisedo prie stalo ji atnese vakariene ir mane pasodino prie stalo po to ir ji atsisedo prie musu.Tai buvo penktadienis.Kita ryta mes visi isejom i parka ant karuseliu,ten ilgai prabuvome mes zaideme,ir linksmai laika leidom.Vakare vaziavom i svecius pas globejos seseri i kaima.Ten mane pasitiko tiata ji aprode man savo uki:gyvylius,paukscius,po to ir kitus seimos narius.Stai taip ir prabego tas trumpas ,bet labai smagus savaitgalis.
NELAUKTASIS PIRMADIENIS
Stai ir pirmadienis mane vel nuveda i vaiku namus atiduoti.Pradejau labai verkti nes zinau kas cia manes laukia,grieztos auklitojos.Jos mane pajama uz rankos ir tempia nuo jos o as nenustoju verkt. JI man tare po 4dienu vel pasiimsiu pazadu,ir ji isejo.Nubegau prie lango ir ilgai iki velo vakaro zejau pro langa .Kita ryta po pusriciu vel lekiu prie lango ar nepamatysiu jos ateinancios.Ir taip iki penktadienio.
DIDZIULIS SKAUSMAS SIRDELEJE IR NUSIVILIMAS
JI NEATEJO.Auklitojos mane nesiojo tada visa penktadieni ir net per nakti. O as tariau IR SITA MAMA MANE PALIKO.
(Ji neatejo todel,kad jai prasidejo zandikauli uzdegimas.Jos vyras gryzes namo jai sako-tai kur tavo drauge nepasijemei,ji jam tare ne tai ar nematai kad istines veidas 40C temperaturos yra,tuo ir pasibaige pokalbis.Kita ryta jis nuejo i garaza parvaziavo su masina namo ir jei tare vaziuojam pasiimt mergaickos,uzsidek skarele ir varom.Atvazeve jie pamate mane kad as verkiu ant aulitojos ranku, aulitoja jiems pasake kad 2-tra para mane nesioja ir nenustoju verkt ir kartoju tuos pacius zodzius vis IR SITA MAMA MANE PALIKO. Tiek ir tereike jiems ir pradejo tvargyti dokumentus ivaikinimui.
Stai jau 15m.,gyvenu pas juos ir esu laiminga kad turiu tevus.
Bet isitikinau kad gyvenimas yra neteisus dabar mes:as,mano vyras,2vaikuciai ir mano globejai gyvenam kartu o blogis nenusisuka nuo manes ir vel turiu kesti vos ne bada.Musu 6 asmenu seimai kiekvienam i menesi iseina tik po 145lt.Taip i menesi gaunam tik 900lt, cia be mokesciu,maisto,aprangos.SUNKU KAI NERA PINIGU,NIEKUR NEGAUNI DARBO.
Negaliu suvaldyti asaru.Stiprybes Jum,kantrybes,laimes,nes Jus to verta,sekmes😀
As taip pat pravaliau asaru liaukas, nors tikrai nedaznai tai darau. Rasa, Jus saunuole, kad apie tai kalbate. Tikiu, jog tokios istorijos pades ivaikiams ir iteviams geriau vieni kitus suprasti, o galbut kazkam pades apsispresti isivaikinti. Sekmes Jums 😀
as irgi apsiverkiau kai perskaiciau sia istorija...tikrai sukrecianti gyvenimo patirtis...bet nuosirdziai linkiu tau didelios laimes,meiles,didziules stipribes ir sveikatos TAU,TITUI IR VISAI TAVO SEIMAI...😀
tu saunuole , laimes jum 😀
Labai graudi istorija... Ir tikrai sunkūs išgyvenimai.... Jūs Rasa šaunuolė, labai gerbiu jus, ir palaikau... Sveikinu 😉 Turite labai nuostabius tėvelius, ir esate pati be galo puiki mamytė 😉 Sekmės Jums 😉 🌷
saunuole kad esi tokia stipri 😉
perskaiciau paskutini sakinuka po nuotraukele ir nebegaliu suvaldyti asaru.
Pacio graziausio jums laiko savo jaukioje ir mylincioje seimoje!
tikrai labai skaudi istorija, bet dėka Rasos, gal tokių atvejų mažiau pasikartos, o netikri tėveliai neslėps tikros informacijos.
be galo liudna istorijos pradzia, taciau dziugu, kad laiminga pabaiga!sekmes tau, Rasa, auginant savo Tituka!
Čia kad ašaros nebėgtų neįmanoma... Man keista, kaip toks mažas žmogutis viska taip gerai prisimena.... Tikrai, juk tokius skaudžius dalykus pamiršti neįmanoma.... Labai gaila, kad taip tėvai elgiasi, ir palieka savo vaikus.... Bet labai labai džiugu ir sveikintina, kad yra tokių žmonių, kurie įįsivaikina ir suteikia pilnavertį šeimos gyvenimą. Šaunuolė Rasa, ir tavo tėveliai 👍 Tikiu, kad tu busi pati geriausia mama savo vaikeliui, ir jam tikrai nereikes nieko panašaus patirti kaip tau 😀
P.S. Tavo Titukas fantastiškas 😍
labai graudi tavo istorija, bet su laiminga pabaiga... sekmes jum 🌷
Tu stipruolė nuo pat kūdikystes...Sėkmės jūsų šeimai😀
Aš net neabejoju, kad tavo patirtis dar padidina meilę savo vaikui. Rasa, esi šauni moteris ir mama. Sėkmės jums abiems gyvenime.
apsiverkiau😥