Silpnybių silpnybė - vaikas!

Ilgai svarsčiau, kokia yra mano stipriausia silpnybė, nes labai dievinu: keliones, gėles, gyvūnus, rankdarbius, fotografiją, muziką.

Paprašiau net vyro, kad jis man išrinktų pačią pačiausią, juk iš šono idealiausiai matyti...ir nustėrau nuo jo atsakymo, jog mano didžiausia silpnybė yra VAIKAS.

{smallpic:1}

Su juo susiję įvairiausi konkursai, o tik vėliau mano išvardintos silpnybės, kurios apima vaiko visumą. Gerai apmąsčiau ir negaliu nepritarti. Juk tai – tiesa. Tik vaiko dėka vėl pradėjau užsiimti rankdarbiais.

{smallpic:2}

Pamačiusi kokį nors gražų paveiksliuką ar pasakos personažą, būtinai jį perkeliu į schemutę ir išmezgu. Dar ir vaikiuko išaugti drabužėliai atgimsta vėl naujam gyvenimui, jie dažniausiai pakeičia paskirtį, pvz. iš batuko padarau vazelę.

{smallpic:3}

Gal ne veltui senolių išmintis sako, kad „tėvai auga kartu su vaikais“. Bandžiau jau nuo gimimo su vaiku bendrauti, jį ugdyti, mokau savarankiškumo, kūrybingumo, todėl labai daug užsiimu, lavinu.

{smallpic:4}

Šiai veiklai labai daug peno suteikia įvairūs konkursai, kurie ne tik uždega norą kažką naujo, įdomaus padaryti, bet „konkurentai“ padeda augti, tobulėti, tuo pačiu konkursų organizatoriai apdovanoja net dovanėlėmis, o ypatingai būna miela dovanėlė – diplomiukas vaikiukui, kuriame parašyta, kad jau net tavo vaikas dalyvavo, nors atsakingai galiu teigti, kad pati didžiausia dovana yra ir bus vaiko ir mamos ryšys, bendravimas.

{smallpic:5}

{smallpic:6}

Kelionių metu taip pat skubu kažką naujo, gražaus pamatyti. Kelionėse neišsiverčiu be fotoaparato, kurio dėka, pamatytą idėją atgaivinu vaikiuko ugdyme.

{smallpic:7}

Tik dabar suvokiu liaudies išmintį, kad „susirask mėgiamą darbą ir nereikės dirbti, turėsi hobį“. Juk visi teigia, kad auginti vaiką – sunkus darbas. O ypač, kai išgirsta kiek jau mūsų vaikas šalių aplankė – pakraupsta.

O aš linkusi manyti, kad ir kelionėse vaikas lavinasi, mokosi komunikabilumo, patyria įvairiausių teigiamų emocijų, plečia akiratį. Kelionėse ir kasdienybėje labai praverčia vairavimo įgūdžiai. Nereikia niekieno prašyti pagalbos, suteikia asmeninę laisvę, todėl man nereikia sakyti, kad namie „sėdžiu su vaiku“.

Nors jau išgirstu kitą posakį, kad „automobilyje gyvenu“. Nors savo gyvenimo be automobilio jau neįsivaizduoju...Net neįsivaizduoju, kaip tektų nuvežti savo gyvūnus pas veterinarą, į parodas ir pan.

Juk gyvūnas, mano manymu, kaip ir gėlės suteikia namas žavesio, pilnatvės, jaukumo. Manau, kad jie mano vaiką moko darbštumo, rūpestingumo, atsakomybės...