Sekmadienį - apie šį bei tą...

Šiandien, šeimos dieną, paplepėkime apie bet ką. Nuo seno krikščionys gerbdavo sekmadienius, stengėsi tądien kuo mažiau dirbti, nueiti į bažnyčią, užeiti į svečius. Tai poilsio diena prieš vėl tuoj prasidėsiančią naują darbo savaitę.

Apie ką plepėt? Galime, kad ir apie žmonių draugus – gyvūnus.

Namuose žmonės laiko įvairius gyvūnus ir tai daro iš meilės gamtai, pamėgdžiodami galbūt kaimynus, iš vienišumo. Žmogus gyvūną gal net nesąmoningai renkasi panašų į save. Vieni namuose augina kates, bet nemėgsta šunų, kiti renkasi papūgėles, žiurkėnus ar žuveles. Nuo ko tai priklauso?

Priežastys skirtingos. Teigiama, kad žmonės renkasi gyvūnus, į kuriuos kažkiek yra panašūs. Yra toks vienas anekdotas, jog blondinių gyvūnas – blusa, nes sutampa smegenų dydis. Bet čia kalbama apie tas tikrąsias blondines ;)

Žmonės renkasi ne tik gyvūnų tipą, bet ir veislę, rūšį. Pvz., kiek įvairių šunų rūšių yra. Ir kiekvienos rūšies charakteris skirtingas. Svarbu, kad gyvūno charakteris, temperamentas būtų tinkamas būtent jums. Renkantis šuniuką kinologai net rekomenduoja, kad šuo būtų šiek tiek mažiau energingesnis nei jo šeimininkas.

Taigi sėslūs žmonės turi rinktis lėtesnio temperamento, mažesnius šunis, tokius kaip kinų kuoduotieji, o energingi, mėgstantys sportišką gyvenimą, turi rinktis energija trykštančius šunis, pvz. haskius. Norintys draugo, vieniši žmonės labiau renkasi šunis, o mėgstantys laisvę, nepriklausomybę – kates. Egzotinius gyvūnus renkasi rizikos nebijantys žmonės. Ar tikrai taip?

Teigiama, kad gyvendami ilgą laiką kartu augintinis supanašėja su savo šeimininku.

Šiek tiek linksmiau apie žmonių ir gyvūnų panašumus:

http://www.linksmiau.net/zmoniu_ir_gyvunu_panasumai.html

http://www.linksmiau.net/sunys_ir_ju_seimininkai_daznai_panasus.html

Galime paplepėti ir apie labdarą.

Prieš pusantrų metų susidomėjau labdaringa savanoryste. Ir, patikėkit, kaip malonu yra ne tik imti (gauti), bet ir duoti! Nors kartais už tai nesulauki net paprasčiausio ačiū. Bet šaukštas deguto neapkartina visos statinės medaus. O kaip širdis džiaugiasi, kai kažkam padarei gero!

Galime pakalbėti ir apie kūrybą.

Šią savaitę dukružei reikėjo sukurti eilėraštuką miško tema, tai šiek tiek prikibau ir aš. Štai kas gavosi:

Miško tyloje

Kai saulė nusileidžia,

Kai vėjas pakyla,

Kai paukščiai užmiega,

Miške visi supranta tylą.

Toje kerinčioje nakties tyloje

Mintys skrieja tolyn paslapčia

Mano širdyje neramioje

Susiliedamos su visata beribe.

Apie ką dar paplepėkim? Apie bet ką! Tikiuosi, kad šauniai praleisite tarptautinę šeimos dieną. Iki pasimatymo.

Rasa