Dar neteko sutikti žmogaus, kuris nemėgtų žuvienės :) Valgo net tie, kas nemėgsta žuvies. Man tai labai skanus patiekalas ir labai įdomus gaminimo procesas! Svarbiausia – turėti šviežios, ką tik iš ežero pagautos žuvies. Dažniausiai verdame iš smulkių žuvų (ešeriukai, kuojos, karšiai). Tad jas išdorojus būtinai susukame keliais sluoksniais į marlę, kad vaikams nepakliūtų nė vienas kauliukas. Žuvienei išvirus, tą žuvų sukinį tiesiog išimam ir lieka žuvienė. Šį kartą pas mus ežero karalius – lynas. Pirmą kartą virėme lyno žuvienę. Labiausiai patiko tai, kad lyno vienas didelis kaulas. Tad filė aštriu peiliu atskyrėme nuo kaulo ir susmulkinome gabalėliais.
Smulkiais kubeliais supjaustėme morkas, bulves, svogūnus. Kas mėgsta galima dėti labai nedaug smulkių makaronų arba mėgstamų kruopų (juos dedame dėl tirštumo, kai žuvienę verdame su smulkiomis žuvimis ir pačios žuvies būna tik kvapas ir skonis žuvienėje).
Susmulkintą žuvį ir daržoves dedame į didelį puodą su vandeniu ir ant laužo ugnies. Pagardiname juodaisiais pipirais, lauro lapais.
Baigiant virti dedame druskos pagal skonį. Visiškai prieš pat nukeliant nuo ugnies suberiame smulkiai supjaustytus krapus ir svogūnų laiškus. Aš dėjau po saują. Žuvienę mes valgome su grietine ir mėgstama duona.
Skanaus!
