Šie mokslo metai mūsų Salomėjai ypatingi - ji baigė pradinę mokyklą. Keturi metai mokykloje prabėgo akimirksniu. Net sunku patikėti, kad atrodo neseniai dar tik šventėme pirmąją rugsėjo pirmąją, o jau šiandien ketvirtokų išleistuvės.
Tą dieną Salomėja su pakilia nuotaika skubėjo į mokyklą- paskutinį kartą pabūt su mokytoja. Mokytoja vaikams paruošė labai įdomią paskutinę pamoką. Toje pamokoje dalyvavom ir mes - ketvirtokų tėveliai. Po pamokos vaikučiai iš klasės skubėjo į šventę salėje, į kurią buvo iškilmingai palydėti pirmokų su balionais ir plojimais.
Salėje klausėmės sveikinimų pabaigus vieną mokslo etapą ir žengiant jau į kitą. Pirmokai ketvirtokams šoko ir dainavo. O tada iškilmingai buvo pasveikinti tie ketvirtokai, kurie baigė pradines klases su pagyrimu už puikų mokymąsi. Labai buvo džiugu matyti, kaip apdovanojimo ėjo pasiimti ir Salomėja.
Po apdovanojimų buvo parodytas ir filmas iš ketvirtokų gyvenimo, kuriame vaikučiai pasakojo, kaip jie jautėsi pirmąkart atėję į mokyklą , kas jiems mokykloj patiko ir kaip jie jaučiasi dabar jau būdami ketvirtokai. Mūsų nuostabai šiame filmuke pamatėm bei išgirdom ir Salomėją. Po filmuko į sceną viena po kitos žengė ir ketvirtokų klasės su savo paruoštais pasirodymais atsisveikinant su pradine mokykla. Salomėjos klasė sušoko nuotaikingą šokį.
Šventė salėje baigėsi vaikų šypsenų lietumi scenoje ir nuoširdžia daina mokyklai. Ir vėl vaikai skubėjo į savo klasę.
Klasėje jau vaikučius pasveikinom mes- tėveliai. Paruošėm vaikučiams staigmeną - atsiminimo akimirkas iš visų praėjusių keturiu mokslo metų. Vaikų akys kibirkščiavo džiaugsmu, girdėjosi nuoširdus juokas, dar kartą prisiminimais grįžtant į jau patirtas akimirkas.
Po to Salomėja su dar dviem klasės draugais eilėraščio posmais padėkojo mokytojai už tai, kad juos mokė, kad vedė gėrio pėdomis, už tai, kad rūpinosi jais visais ir buvo antra mama. Bei įteikė visų mokinuku vardu atminimo dovaną .
Taip pat mokytoją nudžiuginome ir pušele, kad ją pasodinusi prie savo namų, mokytoja kasdien prisimintų ją mylinčius savo mokinukus.
Ketvirtokai ant širdelių rašė savo palinkėjimus mokytojai - žodžius, slypinčius jų širdyse. Ir tais širdingais linkėjimais papuošė visą medelį.
Staigmenos tęsėsi- jos laukė ir ketvirtokų. Kiekvienam mokinukui buvo padovanota gėlė, kad ja rūpintųsi ir augintų. Lygiai taip pat, kaip reikia puoselėti ir auginti mokslo žinias, kad po to galėtum džiaugtis mokslo žiedais, jo saldžiais vaisiais.
Kaip kad ir gražus bei skanus tortas - dovana mūsų šaunuoliams už kantrybę ir atkaklumą mokantis, siekiant kuo geresnių mokslo vaisių. Tortas buvo apgaubtas visų visų klasės mokinukų vardais.
Kol visi šventės dalyviai vaišinosi, Salomėja įteikė mokytojai savo rašytą ir pieštą atsisveikinimo laišką. Apie laišką papasakosiu kitame bloge.
Štai tokia ta paskutinė Salomėjos diena su savo pirmąja mokytoja.
Iki, mokykla! Susitiksime kitais mokslo metais - tik jau penktoje klasėje.
Ačiū, jaldija 😍
Sveikinam Salomėją užbaigus tokį svarbų etapą👍🌷🌷🌷