Santuoka - sunkus darbas

Kam nebuvo, kad kartais atrodo taip stipriai nekenti, kaip myli? Kad norisi trenkti durimis prieš nosį ir spjauti į viską. Erzina menkiausia smulkmena: ne ten padėtas puodelis, ne taip pasakytas žodis ar ne tuo kampu mestas žvilgsnis...Ir tada mąstai: išblėso meilė, krizė, ar tiesiog įsisukusi rutina kalta? Kiekvienas turi savo atsakymus į šiuos klausimus, ir ko gero, kiekvienas iš jų bus teisus.

Lengviausias būdas – taškas. Ką pasirinksi- priklauso nuo tavęs. „Gyvenime susituokus svarbiausia įsipareigojimas. Ir atsidavimas. Ne laimė. Laimė antraeilis dalykas galiausiai gyvenant santuokoje yra svarbiausia vaikai. Jie pririša. Ie jungia sutuoktinius. Šeima – tai svarbiausia.“ Anksčiau būčiau nesutikus su šiais žodžiais. O dabar....dabar žinau tik tiek, kad kasdien laimingas nebūsi, nes gali skaudėti, gali sirgti, gali ištikti nesėkmės, bet jei šalia tavęs yra žmogus, kuris tave palaiko, jeigu yra abipusis supratingumas, jeigu yra nuoširdumas, jeigu yra šeima – tai jau laimė, dėl kurios gyvenime verta keltis ir eiti pirmyn. Ir visai nesvarbu, kad galbūt šiandien ir vėl  vienas kitą erzinsim ne taip pastatytu puodeliu, numestu daiktu. Svarbiausia kartu. Viena kryptimi...

Ir ši knyga, tai puikus pavyzdys, kaip tikrai laimei ir meile nei atstumas, nei laikas nebaisus. Šeima – tai vidinis jausmas, kuris niekur nedingsta. Jei ji tvirta, jai išbandymai nebaisūs. Ji viską atlaikys.

Perskaičius “Vieneri metai. Atskirai“ į viską pradedi žiūrėti naujomis spalvomis. Labai rekomenduoju visiems, kas nori įsitikinti, kad nėra namų be dūmų. Santuoka – tai sunkus darbas, bet jei abu jį dirba, - rezultatai gali būti patys nuostabiausi.