Labas!
Paskutinią žiemos dieną džiaugiuosi vis ryškesniais saulės spinduliais, tirpstančiu sniegu, bundančia gamta, o tuo pačiu viliuosi, jog pavasaris atneš gerų žinių ir virusai, pastaruosius ištisus metus nedavę ramybės, pasitrauks iš mūsų minčių ir gyvenimo :)
Na, o man neseniai teko galimybė perskaityti Kristijono Kaikario romaną "Rozmarinas". Tai kūrinys, neblogai atspindintis pastaruoju metu žmones užpuolusias baimes dėl išlikimo. Kas sukėlė tas baimes? Ogi neaiškios kilmės virusas, naikinantis žmoniją.
Knygoje pasakojama apie grupelę žmonių, trečius metus gyvenančių saviizoliacijoje, besiginančių nuo išorinio pasaulio- svetimų, užkrėstųjų. Kai pasaulyje vyrauja sumaištis, kai nelikę visuotinio gėrio, kai žmogiškąsias vertybes pasiglemžė išlikimo instinktas - nieko gero nelauk. Žmogus žmogui - vilkas. Meilė ir ta ne visada apsaugo nuo nesusipratimų, išdavysčių, tačiau kartu ji yra visas negandas atperkanti jėga.
Siužetas išties įdomus, pasakojimas įtraukiantis, skaityti lengva, ir smagu, ir vietomis nejauku. Tad man laikas su "Romarinu" pralėkė nepastebimai.
Mielai rekomenduoju!
Yra įdomus interviu su šiuo autoriumi, kur pasakoja, jog šios knygos idėją jis nešiojosi berods 20 metų. Ir tik atėjęs covid-19 paskatino pagaliau pritaikyti šioms dienoms ir išleisti knygą.
2020 m 😀
Kurių metų leidimo ši knyga?..